Vėžys ir motinystė ilgą laiką buvo suvokiami kaip priešingos gyvenimo trajektorijos, tačiau šiuolaikinė onkologija vis dažniau leidžia suderinti gydymą ir šeimos planavimą. Diskusijos, kurią surengė Nacionalinis vėžio institutas, metu specialistai pabrėžė: diagnozė nebūtinai reiškia, kad moteris negalės susilaukti vaikų ar gyventi pilnaverčio gyvenimo. Svarbu individualus požiūris, ankstyva diagnostika ir specialistų komandos darbas.
Prevencija ir ankstyva diagnostika
Gimdos kaklelio ir krūties vėžiai dabar aptinkami anksčiau nei anksčiau, dalinai dėl patobulėjusių prevencinių programų. Nacionalinio vėžio instituto atstovai pabrėžia, kad gimdos kaklelio patikros programa ir ŽPV tyrimai padeda laiku nustatyti ikivėžinius pakitimus. „Jei moteris yra užsikrėtusi ŽPV, ši infekcija yra lėtinė, ji nesukels vėžio per vienus metus. Remiantis programa, pacientė siunčiama konsultuotis pas ginekologą ar onkologą, bet turi būti taikomas individualizuotas požiūris, nes būtina atsižvelgti į įvairius veiksnius”, – pasakojo D.Žilovič. Reguliarūs PAP, ŽPV ir krūtų tyrimai leidžia užkirsti kelią vėlesnėms komplikacijoms ir suteikia daugiau galimybių planuoti nėštumą saugiai.
Nėštumas po vėžio: kada saugu planuoti
Daugelis pacientų klausia, kada po vėžio gydymo galima bandyti pastoti. NVI onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė akcentuoja, kad sprendimas turi būti grįstas individualia rizikos įvertinimo analiza. „Negalime griežtai visoms pacientėms pasakyti, kad, atlikus krūties operaciją, jos gali pastoti tik po dvejų metų. Moters amžius, naviko tipas, jo išplitimas – ne tik šie veiksniai svarbūs planuojant nėštumą. Būtina atsižvelgti į tai, ar buvo skirta chemoterapija, hormonų terapija, kokia yra ligos atsinaujinimo rizika”, – priminė M.Drobnienė. Paprastai rekomenduojama laukti tam tikrą laiką, kad įsitikintų, jog liga nedemaskuoja aktyvios fazės, taip pat atlikti reikiamus tyrimus prieš nėštumą.
Spindulinė terapija, antriniai navikai ir įtakos žindymui
Spindulinė terapija yra efektyvus gydymo komponentas, tačiau pacientės nerimauja dėl galimų ilgalaikių padarinių.
Onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis pažymėjo rizikas ir mitus: „Galime daryti išvadą, kad rūkymas kur kas pavojingesnis nei spindulinis gydymas”, – tvirtino V.Nevulis. Taip pat ji aiškino: „Taip nėra. Tai rodo radiobiologijos sukaupti duomenys. Ši mokslo šaka tyrinėja ne tik vėžio atsaką į jonizuojančiąją spinduliuotę, bet ir sveikų audinių ir organų reakciją į spindulinę terapiją”. Spindulinė terapija retai visiškai uždraudžia vėlesnį žindymą, tačiau reikėtų vengti vaistų, kurie patenka į motinos pieną, ir konsultuotis su gydytoju dėl konkrečių medikamentų.
Rekonstrukcija, psichologinė pagalba ir gyvenimo kokybė
Profilaktinė arba gydomoji mastektomija gali būti derinama su rekonstrukcine operacija, o plastikos chirurgai atlieka daugybę procedūrų, padedančių atkurti krūties formą. „Visame pasaulyje bėgant metams mažėja rekonstrukcinių operacijų dažnis, silpsta ir moterų noras tokiu būdu pasigražinti figūrą. Neretai moterys susitaiko su vienos krūties praradimu”, – apgailestavo Š.Mažeika. Be chirurgijos, svarbi ir psichologinė priežiūra: moterims reikalinga parama priimant kūno pokyčius, sprendžiant simetrijos problemas ir ruošiantis motinystei po gydymo.
Apibendrinant, vėžys nebūtinai užkerta kelią šeimai ir vaikams. Sėkmingas planavimas, prevencija, ankstyva diagnostika ir tarpdisciplininis specialistų darbas suteikia daug galimybių gyventi pilnavertį gyvenimą po onkologinio gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.