Daugelis žmonių susiduria su situacija, kai pastangos keisti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą neduoda laukiamo rezultato arba svoris sugrįžta po kurio laiko. Tokius atvejus dažnai aiškiname valios trūkumu, tačiau medikai vis dažniau pabrėžia: kūno masės reguliacija yra sudėtingas biologinis procesas, kuriam turi įtakos genetika, hormonai, smegenų signalai ir gyvenimo būdo veiksniai.
Nevienoda startinė pozicija
„Kai žmogus sako, kad stengiasi, tačiau svoris nemažėja, tai nebūtinai reiškia, kad jis daro per mažai. Kūno svorio reguliacija nėra vien valios ar disciplinos klausimas. Jai įtakos turi visa eilė vidinių organizmo mechanizmų, todėl vienodų pastangų rezultatas skirtingiems žmonėms gali būti labai nevienodas“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė.
Genetinis polinkis lemia reikšmingą dalį rizikos: tyrimai rodo, kad genetika gali sudaryti 40–70 proc. bendros rizikos. Jau identifikuoti dešimtys genų, susijusių su apetitu, sotumu ir energijos naudojimu, o vienas iš labiausiai tirti yra FTO genas, susijęs su stipresniu alkio jausmu ir didesniu kalorijų suvartojimu. „Genetika nėra nuosprendis, tačiau ji nėra ir nereikšminga smulkmena. Ji gali lemti, kaip greitai pasisotiname, kiek stipriai jaučiame alkį, kaip organizmas naudoja energiją ir kaip reaguoja į svorio mažinimo pastangas. Todėl daliai žmonių svorio kontrolė yra sudėtingesnė, ir tai svarbu pripažinti, o ne viską aiškinti vien valios stoka“, – pabrėžia prof. D.Veličkienė.
Nematomi mechanizmai, lemiantys mūsų svorį
Alkis ir sotumas yra reguliuojami ne vien skrandžio užpildymo pojūčiu, bet ir kompleksinių hormoninių bei nervinių signalų tinklo. Grelinas, GLP-1 ir leptinas — tai tik keli pagrindiniai žaidėjai: grelinas skatina valgymą, GLP-1 po valgio siunčia sotumo signalus, o leptinas informuoja smegenis apie riebalų atsargas. Kai šios sistemos veikia kitaip arba yra mažiau jautrios, sotumo jausmas gali ateiti per vėlai, o alkis būti stipresnis.
„Daliai žmonių ši sistema gali veikti silpniau, todėl sotumas ateina vėliau arba jaučiamas nepakankamai. Tai reiškia, kad žmogus gali būti fiziologiškai daug labiau linkęs persivalgyti, net jei sąmoningai to nenori“, – aiškina gydytoja.
Kodėl organizmas priešinasi svorio mažėjimui?
Ilgalaikis kalorijų ribojimas skatina organizmo išsaugojimo mechanizmus: medžiagų apykaita lėtėja, didėja alkio hormono koncentracija ir mažėja sotumo signalai. Be to, insulinas, kortizolis, hormoniniai pokyčiai su amžiumi ar medikamentai taip pat gali palengvinti riebalų kaupimą. Dėl to pradėti mesti svorį ir ilgai jį išlaikyti yra du skirtingi iššūkiai.
Svarbu gydyti, o ne smerkti
Nutukimas pripažįstamas lėtine liga, nes jis susijęs su daugybe komplikacijų: didesne 2 tipo diabeto, širdies kraujagyslių ligų, miego apnėjos ir kitų rizika. Todėl gydymas turi būti kompleksinis ir individualus: mitybos korekcijos, judėjimas, miego kokybės gerinimas, streso valdymas, o prireikus — medicininė pagalba.
„Didžiausia klaida būtų galvoti, kad visiems tinka vienas ir tas pats sprendimas. Vienam žmogui pakaks tam tikrų gyvenimo būdo korekcijų, kitam reikės platesnės pagalbos. Svarbiausia suprasti, kad jei svorio kontrolė ilgą laiką kelia sunkumų, tai nėra ženklas, kad žmogus nesistengia. Tai signalas, kad jam gali reikėti profesionalios pagalbos ir moksliniais įrodymais grįstų individualizuotų sprendimų, mediciniškai pagrįsto gydymo“, – sako prof. D.Veličkienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.