Dilgėlė (Urtica dioica) dažnai peržengiama kaip įkyriai deginanti „piktžolė“, nors jos maistinės ir gydomosios savybės mokslininkų vertinamos itin palankiai. Šis augalas kaupia mikroelementus ir vitaminus, kurių trūkumas dažnai kompensuojamas brangiais papildais. Vis dėlto plačiai paplitusi informacija apie dilgėlės naudą retai virsta kasdieniu vartojimu – dalinai dėl kultūrinių bei logistinių priežasčių, dalinai dėl reguliavimo ir rinkos interesų.
Kodėl dilgėlė yra vertinga?
Analizuojami duomenys rodo įspūdingą maistinę vertę: šviežių dilgėlių lapų 100 g gali turėti iki 600 mg kalcio, tuo tarpu džiovintose dilgėlėse kalcio kiekis gali šoktelėti iki maždaug 1500 mg. Augale gausu magnio, silicio ir vitamino K, kurie padeda kalciui pasiekti kaulus, o ne susikaupti kraujagyslėse. Džiovintose dilgėlėse taip pat aptinkama daug baltymų – iki 40 % – įskaitant visas nepakeičiamas aminorūgštis, todėl pagal baltymų kokybę jas lygina su mėsos ar kiaušinių šaltiniais.
Be to, dilgėlės yra „geležies bomba“: geležies kiekis jose gali būti reikšmingai didesnis nei špinatuose, o kartu esantis vitaminas C gerina geležies įsisavinimą. Kompleksiškai augalas suteikia antioksidantų, B grupės vitaminų, karotinoidų ir kitų mikroelementų, kurie padeda medžiagų apykaitai, imunitetui ir regėjimui.
Ar dilgėlė grėsmė verslams ir kam ji naudinga?
Viena iš priežasčių, kodėl apie dilgėlę kalbama ir kaip apie „nepatogų“ augalą, yra jos nepriklausomybė nuo pramoninių išteklių: ji auga be trąšų, patentuotų sėklų ar insekticidų. Didesnė žmonių dalis, atradusi tokį pigų ir veiksmingą maisto bei vaistų šaltinį, galėtų sumažinti tam tikrų papildų ir farmacinės produkcijos paklausą. Kai kuriais atvejais dilgėlė klasifikuojama kaip invazinė ar varginanti rūšis – toks ženklinimas gali riboti jos rinkimą ir naudojimą.
Tačiau praktinis perėjimas nuo žinios prie vartojimo susiduria su iššūkiais: dilgėlės deginančios rūšies pluoštai reikalauja apdorojimo (blanširavimo, džiovinimo), gamybos grandinės sukūrimo ir vartotojų švietimo. Be to, plataus masto medicininiai teiginiai privalo būti patvirtinti papildomais klinikiniais tyrimais prieš plačiai rekomenduojant kaip vaistą.
Kaip saugiai naudoti dilgėlę namuose?
Jauni lapeliai puikiai tinka sriuboms, smothie ar kaip špinatų pakaitalas – pakanka trumpai palaikyti karštame vandenyje, kad pranyktų geliantys plaukeliai. Iš dilgėlių galima paruošti raugą kaip natūralią trąšą, taip pat arbatą ir tonikus. Vienas iš tradicinių plaukų priežiūros receptų: 3 šaukštai šviežių arba džiovintų dilgėlių lapų, jei yra stiebų – irgi 3 šaukštai; užpilti 0,5 l verdančio vandens, palikti 1 val., perkošti ir naudoti kaip skalavimą po plovimo. Nereikia nuplauti.
Svarbu: dilgėlėse esantis vitaminas K veikia kraujo krešėjimą, todėl žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus, ir sergantiems tam tikromis ligomis, prieš reguliariai vartojant dilgėles verta pasitarti su gydytoju. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į galimas alergines reakcijas ir kontraindikacijas nėštumo metu.
Šaltinis: YouTube kanalas „Gamtos žinovas“ / mil-sad.ru
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.