Meningokokinė infekcija yra viena iš pavojingiausių bakterinių ligų, ypač grėsminga vaikams ir kūdikiams, nes gali greitai progresuoti ir net baigtis mirtimi. Dažnai jos simptomai painiojami su gripu ar lengvu peršalimu, todėl daugelis tėvų ir pacientų nesureikšmina pirmųjų ligos požymių. Tačiau gydytojai įspėja, kad delsti negalima, nes laiku nepradėtas gydymas gali sukelti itin rimtų komplikacijų ar mirtį per kelias valandas.
Meningokokinė infekcija gali būti sukelta kelių skirtingų meningokoko grupių, tačiau Lietuvoje dažniausiai nustatomas B tipo meningokokas. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiais ar bakterijų nešiotojais. Nors ne visi užsikrėtusieji susirgs simptomine liga, imunosistema yra svarbus veiksnys, ar liga pasireikš išreikštai.
Meningokokinės infekcijos simptomai ir ligos formos
Infekcijos eiga gali būti labai įvairi – nuo lengvų peršalimo simptomų iki žaibinių ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Pirmojoje fazėje liga dažnai atrodo kaip paprastas peršalimas ar gripas: pasireiškia bendras silpnumas, užgulusi nosis, galvos ir gerklės skausmas bei nedidelė temperatūra. Tokie simptomai dažnai praeina savaime ir lieka nepastebėti, net jei tai ir yra meningokokinė infekcija.
Tačiau generalizuota forma gali pasireikšti itin staigiai ir smarkiai. Žaibinės meningokokemijos metu temperatūra pakyla iki 39–40 laipsnių, atsiranda intensyvus galvos skausmas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, mieguistumas ir vangumas. Vienas iš svarbių požymių yra hemoraginio pobūdžio bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus ir plinta nuo kojų bei liemens į kitas kūno dalis. Šios ligos forma gali sukelti mirtį per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, net ir esant tinkamam gydymui.
Kas yra rizikos grupėje?
Ypač didelę riziką susirgti meningokokine infekcija turi kūdikiai ir maži vaikai, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi.
Taip pat didesnė rizika tenka asmenims, kuriems pašalinta blužnis, sergantiems imunitetą slopinančiomis ligomis, rūkantiems bei tiems, kurie neseniai sirgo kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, gripu.
Diagnozė ir gydymas
Diagnozuoti meningokokinę infekciją pradžioje yra sudėtinga, nes simptomai primena įprastą peršalimą, o kraujo tyrimai iš pradžių gali rodyti nedidelius pokyčius arba jų visai nebūti. Šeimos gydytojai dažnai diagnozuoja lengvas ligos formas, tačiau, jei įtariamas sunkesnis susirgimas, pacientas nedelsiant siunčiamas į ligoninę skubiai hospitalizacijai ir specifiniam gydymui.
Hospitalizacijos metu atliekami kraujo, smegenų skysčio ir kiti tyrimai, skiriamas specifinis antimikrobinis gydymas. Laiku pradėtas gydymas yra gyvybiškai svarbus, nes ligos eiga gali būti itin greita ir žaibiška.
Prevencija – svarbiausia apsauga
Siekiant sumažinti meningokokinės infekcijos riziką, svarbu laikytis higienos taisyklių ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis. Tačiau efektyviausia apsauga nuo šios gyvybei pavojingos ligos yra skiepai. Lietuvoje nuo B tipo meningokoko skiepijami kūdikiai, pradėjus nuo 3 mėnesių amžiaus, vėliau skiepijimas kartojamas 5 ir 12 mėnesių amžiaus.
Šeimos gydytojas Vilius Rajeckas pažymi, kad skiepijimų įvedimas į privalomąjį kalendorių gerokai sumažins meningokokinės infekcijos atvejus ateityje. Kai užaugs karta, paskiepyta nuo šios ligos, jos plitimas sumažės, o dar neskiepytiems asmenims sumažės rizika susirgti žaibine forma.
Tokiu būdu, aktyviai skiepijant ir laikantis bendrųjų sveikatos priežiūros taisyklių, galima ženkliai sumažinti grėsmę, kurią kelia meningokokinė infekcija, ypač vaikams. Todėl labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją ir nedelsti, jei atsiranda įtartini simptomai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.