Kiekvienais metais Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 10 tūkstančių insulto atvejų, iš kurių maždaug ketvirtadalis baigiasi mirtimi. Insultas yra viena pagrindinių ne tik mirtingumo, bet ir ilgalaikio neįgalumo priežasčių mūsų šalyje.
Gydytojai pabrėžia, kad insultas nėra neišvengiama lemtis, o liga, kurios riziką galima valdyti. Svarbiausia – laiku atpažinti pirmuosius kraujotakos sutrikimo požymius ir nedelsti kreiptis pagalbos. Šis pilietinis sąmoningumas gali išgelbėti gyvybes.
Kaip atpažinti insulto simptomus?
Labai svarbu žinoti pagrindinius insulto požymius, tačiau daugiau nei pusė žmonių nesugeba jų tinkamai identifikuoti. Tarp pagrindinių simptomų – staigus vienos veido pusės nusidevėjimas, vienos rankos ar kojos silpnumas arba paralyžius, kalbos sutrikimas, kai žmogus nebegali aiškiai kalbėti ar suprasti, staigus regos, koordinacijos arba pusiausvyros praradimas. Taip pat gali pasireikšti labai stiprus, staigus galvos skausmas, ypač būdingas smegenų aneurizmos plyšimui.
Net jei simptomai praeina labai greitai, būtina kreiptis į gydytojus, nes tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, kuris ženklina itin didelę riziką patirti tikrą insultą netrukus.
Greitosios pagalbos ir gydymo svarba
Gydytojas Marius Kurminas atkreipia dėmesį, kad insulto gydymas yra efektyvus tik tada, jei pacientas į gydymo įstaigą patenka per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios. Neuronai smegenyse be kraujo tiekia deguonį tik apie keturias minutes, todėl kiekviena pradelsta minutė reiškia – milijonus gyvybiškai svarbių nervinių ląstelių žūtį.
Vis dažniau kalbama nebe apie „auksinę valandą“, bet apie „auksinį pusvalandį“ ar net 15 minučių nuo ligoninės atvykimo iki gydymo pradžios. Tai itin svarbu, nes kuo greičiau kraujo krešulys (trombas) pašalinamas – tuo geresnė paciento prognozė.
Greitosios pagalbos automobilyje pacientas vežamas į vieną iš Lietuvoje veikiančių 11 insulto gydymo centrų, kur atliekami itin svarbūs neurologiniai ir radiologiniai tyrimai. Jei diagnozuojamas ūminis insultas, gydymas gali būti pradėtas trombo ištirpinimu arba mechaniniu pašalinimu specialiu kateteriu (trombektomija).
Prevencija ir mitų sklaida
Vis dar gyvuoja klaidingi įsitikinimai, kad insulto išvengti neįmanoma arba kad jis praeis savaime. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad dauguma insulto rizikos veiksnių yra kontroliuojami – tai aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio lygis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas ir chroniškas stresas. Šių rizikos veiksnių valdymas gali sumažinti insulto riziką net iki 80 procentų.
Taigi labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis, laikytis gydytojų rekomendacijų ir, žinoma, žinoti insulto signalus bei nedelsti kreiptis pagalbos.
Apibendrinimas
Insultas yra itin pavojinga liga, reikalaujanti greitos reakcijos ir tinkamo gydymo. Kiekviena praleista minutė didina negrįžtamų smegenų pažeidimų riziką ir mirties tikimybę. Todėl itin svarbu ką nors įtariant nedelsti, atpažinti pagrindinius kraujotakos sutrikimo simptomus ir skubiai kreiptis pagalbos. Laiku suteikta pagalba ir specialistų efektyvus gydymas gali išgelbėti gyvybę bei ženkliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę po insulto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.