Kasdienis skubėjimas, nuolatinė įtampa ir emocinis išsekimas ne tik gadina nuotaiką – ilgainiui jie daro konkrečią įtaką moters organizmui. Stresas aktyvuoja hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašį, didina kortizolio ir kitų streso hormonų gamybą ir gali išbalansuoti lytinių hormonų pusiausvyrą. Dėl to sutrinka ovuliacija, gali pasikeisti menstruacijų ciklo reguliarumas ir sumažėti tikimybė pastoti.
„Patiriant stresą, moters organizme pradeda gamintis didesnis kiekis kortizolio, katecholaminų, vazopresino, augimo hormono ir kitų hormonų.
Jų disbalansas lemia nuotaikų svyravimus, svorio pokyčius, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje bei su tuo susijusius sveikatos negalavimus.
Dėl streso taip pat mažėja lytinių hormonų koncentracija kraujyje, todėl gali sutrikti menstruacijų ciklas ir atsirasti vaisingumo problemų“, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė.
Kaip stresas veikia reprodukcinę sistemą
Ilgalaikė įtampa mažina estrogenų ir progesterono lygį, trikdo folikulų brandą ir ovuliaciją. Tai gali pasireikšti įvairiai: nuo ciklo pailgėjimo ar sutrumpėjimo iki amenorėjos (mėnesinių nebuvimo). Be to, stresas stiprina priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus – nuovargį, dirglumą, skausmingumą ir sumažėjusį lytinį potraukį. Praktinis patarimas – fiksuoti menstruacijų datas, kraujavimo intensyvumą ir nuotaikų svyravimus: tokie duomenys padeda gydytojui greičiau nustatyti streso įtaką.
„Trumpalaikis stresas organizmui dažniausiai nėra žalingas – priešingai, jis gali būti netgi naudingas, nes padeda greičiau reaguoti į iššūkius, suaktyvina kraujotaką, širdies ir raumenų veiklą.
Tačiau užsitęsusi įtampa veikia priešingai – ilgainiui ji išbalansuoja hormoninę sistemą. Dėl to gali pradėti svyruoti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, išsivystyti atsparumas insulinui ar padidėti rizika susirgti autoimuninėmis bei skydliaukės ligomis“, – aiškina G. Kvederaitė-Budrė.
Stresas nėštumo metu ir kitų ligų sąveika
Nors stresas retai būna tiesioginė persileidimo priežastis, jis gali didinti komplikacijų riziką per nėštumą – prisideda prie hipertenzijos, gestacinio diabeto ar padidėjusio uždegimo.
Be to, lėtinės būklės, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas ar endometriozė, gali sukelti užburtą ratą: liga didina stresą, o stresas – ligos simptomus. Todėl svarbu gydymo plano dalimi laikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę priežiūrą.
„Lėtinis stresas gali slopinti skydliaukės veiklą – mažinti skydliaukę stimuliuojančio hormono gamybą bei trikdyti hormonų virtimą į aktyviąsias formas.
Be to, ilgalaikė įtampa daro poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai – skatina hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, aktyvina kraujo krešėjimą, todėl didėja infarkto ar insulto rizika.
Psichikos sveikatai stresas taip pat kenkia bene labiausiai – gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą, depresijos simptomus ar emocinį išsekimą“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Prevencija ir praktiniai žingsniai
Pirmas žingsnis – išmokti girdėti savo kūno signalus: nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, plaukų slinkimas, virškinimo problemos ar ciklo pokyčiai gali būti streso požymiai. Kartais pakanka tvarkos kasdienybėje: nuoseklus miego režimas, reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir skysčių vartojimas. Taip pat svarbu mokytis streso valdymo technikų – kvėpavimo pratimai, meditacija, kognityvinė elgesio terapija ar palaikymas iš artimųjų.
„Norint atkurti vidinę pusiausvyrą, svarbu laikytis dienos režimo, pakankamai ilsėtis ir miegoti bent 6–8 valandas per parą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir alkoholio ribojimas padeda organizmui greičiau atsistatyti“, – aiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė G. Kvederaitė-Budrė.
Jeigu įtariate, kad stresas keičia jūsų ciklą ar sveikatą, verta kreiptis į gydytoją: kartu bus atmestos kitos priežastys ir parengtas individualus planas. Laiku pastebėti požymiai ir sistemingas darbas su emocine būkle gali padėti išsaugoti sveikatą ir vaisingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.