Psichoterapeutų kabinetuose dažnai sėdi žmonės, kenčiantys nuo įvairių psichinės sveikatos sutrikimų: depresijos, nerimo, dėmesio sutrikimų ar sunkiai įveikiamų gyvenimo krizių dėl netekčių ar subyrėjusių santykių. Tradiciškai visuomenėje vyrauja nuostata, kad laimingi žmonės gyvena pilnavertiškai ir neretai mėgaujasi gražia kasdienybe: praleidžia laiką paplūdimiuose, bendrauja su draugais, keliauja ar mėgaujasi santykių idile. Tačiau toks skirstymas į laimingųjų ir psichoterapeutų klientų grupes netikslus ir pernelyg supaprastintas.
Kas iš tiesų reiškia laimę ir ką reiškia jaustis gerai?
Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Narbutienė atkreipia dėmesį, kad žmogaus emocijos yra labai dinamiškos ir nuolat kintančios. „Retai kuris žmogus gali pasakyti, kad jaučiasi nuolat laimingas,“ – sako gydytoja. Ji paaiškina, kad dažniau žmonės kalba apie gyvenimo patenkinimą – stiprius santykius, gerą darbą, sveikatą ar galimybę užsiimti mėgstama veikla. Tačiau ir tokiais atvejais dažnai iškyla vidiniai klausimai, nuolatinis nerimas ar vidinė tuštuma.
Vidinė tuštuma ir jos šaknys
Nors gyvenimas išoriškai atrodo puikus – šeima, finansinė gerovė, stabilus darbas ir materialiniai turtai – viduje daugelis jaučia neišsipildymo jausmą. Gydytoja Vilija Narbutienė pabrėžia, kad dažnas žmogus patiria vidinę tuštumą, kuri gali būti susijusi su nepilnaverčiais vaikystės patyrimais, tokiais kaip meilės trūkumas, nerimas ar emocinis apleistumas. Nors vaikysties faktorius yra neginčijamas, dabarties terapijos tikslas nėra keisti praeitį, o mokytis priimti save, atrasti vidinę pusiausvyrą ir susikurti palaikančią aplinką su mylinčiais žmonėmis.
Kada verta apsilankyti terapijoje, net jei gyvenimas atrodo geras?
Signalai apie vidinius sunkumus gali pasireikšti kaip beprasmybės jausmas, nuolatinis nerimas ar įspūdis, kad gyvenama ne savo noru, o pagal kitų lūkesčius. Kartais pasikartojantys sunkumai santykiuose ar darbe, nesugebėjimas pasakyti „ne“ ar perdėtas pasiaukojimas kitiems gali būti ženklai, kad verta kreiptis į specialistą.
Be to, dažnai sunku atvirai bendrauti su artimaisiais, kyla žemumo, vienišumo jausmas ar užsisukimas nemaloniuose jausmuose, tokiuose kaip liūdesys, nerimas ar pyktis.
Psichoterapijos vieta emocinės paramos kontekste
Nors artimųjų palaikymas yra svarbus, terapeuto konsultacija turi savo specifiką. Vilija Narbutienė atkreipia dėmesį, kad artimieji ne visada geba suteikti reikiamą emocinę paramą dėl savo pačių emocinių sunkumų ar nepakankamo supratimo. Terapeutas, mokęs psichologijos, psichoterapijos metodų, gali padėti atpažinti mąstymo klaidas, giliau pažvelgti į problemas ir žingsnis po žingsnio skatinti pokyčius. Tai leidžia žmogui ne tik suprasti savo vidinius procesus, bet ir suformuoti naujus sveikesnius elgesio modelius.
Terapijos nauda ir pokyčiai
Psichoterapijos procese žmonės įgyja platesnį požiūrį į savo jausmus ir situacijas, išmoksta sveiko bendravimo ir konfliktų sprendimo būdų, geriau supranta savo poreikius ir mokosi juos reikšti pagarbiai. Be to, terapija suteikia būtinų įgūdžių stresinėms situacijoms įveikti bei stiprina pasitikėjimą savimi. Gydytoja pabrėžia, kad terapijos sėkmė daug priklauso nuo kliento sąmoningumo – reikia pripažinti savo problemas ir būti pasirengus dirbti su savimi, kad pasiektume vidinį pagerėjimą ir laimės jausmą.
„Nors mums gali atrodyti, kad tik kiti žmonės kalti dėl mūsų problemų, mes esame vieninteliai, kuriuos galime keisti, kitų mes nepakeisime. Jeigu šių dviejų dėmenų – problemų ir motyvacijos – nėra, psichoterapija nėra tikslinga,“ – teigia gydytoja Vilija Narbutienė.
Taigi, net ir gyvenant sėkmingai, turint stabilumą ir laimės įspūdį, vidiniai iššūkiai gali būti impulsyvus signalas apie poreikį psichologinei paramai. Terapija – tai ne tik pagalba esant sunkiems sutrikimams, bet ir galimybė gilinti savo savimonę bei kurti pilnavertį, subalansuotą gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.