Pasaulinis tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kurie veiksniai labiausiai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų – pagrindinės mirties priežasties pasaulyje. Analizė, publikuota The New England Journal of Medicine, apjungė duomenis iš daugiau nei dviejų milijonų žmonių 39 šalyse šešiuose žemynuose. Tyrėjai įvertino gyvenimo trukmę ir širdies ligų riziką iki 90 metų, atsižvelgdami į penkis pagrindinius rizikos veiksnius: rūkymą, aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolį, antsvorį (arba per mažą svorį) ir diabetą.
Rizikos veiksniai ir jų sąveika
Tyrimo rezultatai rodo, kad rūkymas ir aukštas kraujospūdis išsiskiria kaip svarbiausi individualūs rizikos veiksniai. Kartu su aukštu cholesteroliu, antsvoriu ir diabetu šie penki veiksniai sudaro apie 50% visos širdies ir kraujagyslių ligų naštos. Našta apima ligas, mirtingumą bei socialines ir ekonomines išlaidas.
Visi penki veiksniai dažnai pasireiškia kartu, todėl jų bendras poveikis yra didesnis nei atskirų veiksnių suma. „Žmonės su aukštu kraujospūdžiu ir aukštu cholesteroliu dažnai turi ir nutukimą, o tai paaiškina, kodėl jų padidėjusi širdies ligų rizika nestebina“, – sako jis.
Ką reiškia gyventi be pagrindinių rizikos veiksnių?
Tyrimas atskleidė, kad asmenys, neturėję nė vieno iš penkių rizikos veiksnių vidutiniame amžiuje, reikšmingai rečiau sirgo širdies ligomis ir gyveno ilgiau. Vidutiniškai moterys be rizikos veiksnių gyveno 13 metų ilgiau be širdies ligų, o vyrai – 11 metų. Kalbant apie bendrą išgyvenamumą, skirtumas buvo dar didesnis: moterys gyveno apie 14,5 metų ilgiau, o vyrai – beveik 12 metų.
Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų ankstyvame amžiuje, bet reikšmingi pokyčiai gali būti naudingi ir sulaukus 50 metų. „Tačiau jei sulaukiate 50 metų ir turite daugybę šių rizikos veiksnių, tikrai laikas imtis pokyčių dėl didžiulės įtakos, kurią tai gali turėti jūsų gyvenimo trukmei“, – sako jis.
Žinutė apie kraujospūdį ir praktiniai žingsniai
Aukštas kraujospūdis yra vienas labiausiai paplitusių ir kartu labiausiai kontroliuojamų rizikos veiksnių. Beveik 70% 65 metų ir vyresnių žmonių turi aukštą kraujospūdį, tačiau tik apie ketvirtadalis jų jį kontroliuoja. Be to, net pusė žmonių, kuriems nustatytas aukštas kraujospūdis, po diagnozės per metus nebevartoją vaistų.
Reikėtų atminti, kad kraujospūdis svyruoja: „Jūsų kraujospūdį gali paveikti daugybė skirtingų dalykų, tokių kaip, kaip neseniai gėrėte kavos puodelį ar ar skubėjote į gydytojo apžiūrą“, – sako dr. Rimm. Todėl kartotinis matavimas ir gydytojo įvertinimas yra svarbūs. „Tačiau jei jūsų kraujospūdis yra netgi ties riba, tai turėtų būti signalas pasikalbėti su gydytoju apie tai, ką galite padaryti, kad jį sumažintumėte“, – sako dr. Rimm.
Praktiniai patarimai sveikesnei širdžiai
Prevencija ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti riziką. Patarimai, kuriuos rekomenduoja specialistai: sveika mityba sumažina cholesterolio ir cukraus kiekį; alkoholio vartojimo ribojimas padeda kontroliuoti kraujospūdį; reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį; streso valdymas ir pakankamas miegas – būtini ilgalaikei sveikatai.
Be to, laikas, kada valgote ir sportuojate, bei nuolatinis miego grafikas padeda palaikyti organizmo cirkadinį ritmą, o tai gali turėti įtakos širdies sveikatai. Aptarkite su gydytoju vaistų vartojimo laiką ir stebėkite sveikatos rodiklius reguliariai.
Apibendrinant, dauguma širdies ligų rizikos yra gerokai valdomos per paprastus, įrodymais pagrįstus gyvenimo būdo pokyčius ir gydymo priemones. Kreipkitės į šeimos gydytoją ir kartu sudarykite individualią prevencijos strategiją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.