Plaučių vėžys yra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Statistikos duomenys rodo, kad šalyje kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 1 200 žmonių: 2016 m. užregistruota 1 293 mirtys, 2017 m. – 1 231. Pastebima, kad mirtingumas pamažu mažėja tarp vyrų, tačiau auga tarp moterų, todėl prevencijos priemės ir visuomenės švietimas yra ypač svarbūs.
Kas sukelia plaučių vėžį?
Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas. Moksliniai duomenys rodo, kad tabako dūmai sukelia apie 80–90 % visų plaučių vėžio atvejų, o rūkantiems asmenims tikimybė susirgti šia liga gali būti iki 20 kartų didesnė nei niekada nerūkusiems. „Jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, ilgesnė rūkymo trukmė ir didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius reikšmingai padidina riziką susirgti plaučių vėžiu”, – sako mokslininkė.
Ilgalaikiai Lietuvos tyrimai taip pat patvirtina stiprų ryšį: pavyzdžiui, tarp kelių tūkstančių tirtų vyrų rūkantys plaučių vėžiu susirgdavo žymiai dažniau (iki 10 kartų daugiau), o intensyviai rūkę net iki 17 kartų dažniau. Be tabako dūmų, apie 10 % plaučių vėžio atvejų siejama su profesiniais veiksniais – asbestu, siliciu, arsu, chromu, beriliu, nikelio junginiais, dervomis ir suodžiais. Aplinkos oro tarša prisideda prie maždaug 15 % mirčių nuo plaučių vėžio; svarbiausi antropogeniniai šaltiniai – transportas, energetika, pramonė ir biokuro deginimas.
Pasyvus rūkymas
Pasyvus rūkymas taip pat kelia realų pavojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smilkstančių cigarečių dūmuose yra daug vėžį sukeliančių medžiagų. Dalis dūmų įkvepiama tiesiogiai rūkymo metu, o likusi jų dalis išsisklaido aplinkoje, kur ją įkvepia ir nerūkantys asmenys. „Pasyvus rūkymas arba kitaip – nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose, darbe ar namuose, padidina riziką susirgti plaučių vėžiu 20-30%”.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamas tabakas
Kalbant apie elektronines cigaretes ir kaitinamo tabako įrenginius, mokslininkų nuomonės vis dar nevienodos. „Šiuose garuose tabako nėra, tačiau juose buvo rasta kitų, galimai kenksmingų cheminių medžiagų. Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų įrodymų apie elektroninių cigarečių poveikį nepakanka. Kol kas vis dar diskutuojama, ar tai galėtų padėti tabaką rūkantiems asmenims mesti rūkyti”, – pažymima ekspertų vertinimuose. Taigi elektroninės cigaretės nėra laikomos be rizikos alternatyva, kol trūksta ilgalaikių saugumo duomenų.
Kaip sumažinti riziką?
Svarbiausias ir efektyviausias žingsnis – mesti rūkyti. Pasak ekspertų, rūkymo atsisakymas mažina riziką bet kuriame amžiuje, tačiau kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė nauda sveikatai. Be to, verta saugotis kancerogenų poveikio darbo vietoje (naudoti apsaugos priemones, laikytis saugos reikalavimų) ir stengtis mažinti išorinę oro taršą (venkite intensyvaus transporto spūsčių, vėdinkite patalpas, sumažinkite biokuro deginimą namuose).
Tiems, kurie turi didelę riziką (ilgai rūkę asmenys, intensyviai rūkę ankstesniais metais), verta pasitarti su šeimos gydytoju apie galimybes atlikti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos galimybes, pavyzdžiui, mažos dozės kompiuterinės tomografijos (LDCT) atranką. Prevencija ir ankstyvas identifikavimas leidžia gerokai pagerinti gydymo rezultatus.
Apibendrinant, mažinant rūkymą, saugant darbo aplinką ir mažinant oro taršą, galima reikšmingai sumažinti plaučių vėžio sukeltą mirtingumą. Veiksmų ir švietimo derinys – geriausia ilgalaikė strategija saugesnei visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.