Infarktas (miokardo infarktas) yra gyvybei pavojinga būklė, kai širdies raumuo praranda kraujotaką ir dalis audinio pradeda žūti. Tai gali sukelti staigią širdies funkcijos nepakankamumą ir mirtį, jeigu nesiimama laiku veiksmų. Infarktai pasitaiko tiek vyresniems, tiek jaunų žmonių grupėse, o šiuolaikinio gyvenimo tempas, stresas, netinkama mityba ir sėdimas gyvenimo būdas didina riziką.
Pagrindiniai simptomai
Infarkto požymiai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus, lyties ar kitų ligų (pvz., cukrinio diabeto). Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra gilus spaudimo ar smaugimo pojūtis krūtinėje, kuris trunka ilgiau nei kelias minutes arba kartojasi. Skausmas gali plisti į žandikaulį, kaklą, pečius, nugarą ar rankas; kartais pacientai apibūdina tai kaip neįprastą sunkumo jausmą ar deginimą.
Kiti svarbūs požymiai: kvėpavimo sunkumai ir dusulys, stiprus prakaitavimas, bendras silpnumas, pykinimas arba vėmimas, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas. Reikia paminėti, kad moterims ir diabetu sergantiems žmonėms simptomai dažnai būna netipiški — jie gali jausti tik silpną diskomfortą krūtinėje, pykinimą ar padidėjusį nuovargį, todėl negalima ignoruoti ir nedidelių pakitimų.
Ką daryti, kol atvyks medikai
Greita ir tinkama pagalba per pirmąsias minutes ar valandas gali smarkiai pagerinti išgyvenamumą ir reduce širdies pažeidimą. Pirmiausia, jeigu įtariate infarktą, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Jei skausmas krūtinėje trunka ilgiau nei 20 minučių arba yra stiprus ir kartu atsiranda minėti papildomi simptomai, laiko vilkinti negalima.
Pacientą reikėtų pastatyti į pusiau gulimą arba pusiau sėdimą padėtį (viršutinė kūno dalis aukščiau kojų), atlaisvinti drabužius, kaklo apykaklę ir diržą, kad kvėpavimas būtų lengvesnis. Jei nėra alergijos ir nėra kontraindikacijų, galima duoti išnirodomą ar sukramtomą aspirino tabletę (tai mažina trombo riziką) — tačiau tik tuomet, kai pacientas yra sąmoningas ir gali praryti.
Nitroglicerino vartojimas tinka tik asmenims, kuriems jis yra paskirtas gydytojo.
Jei pacientas praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti ar neturi pulso, pradėti skubią pagalbą: krūtinės ląstos masažą ir dirbtinį kvėpavimą ar tik krūtinės paspaudimus pagal galiojančias gaivinimo gaires. Jei vietoje yra automatizuotas išorinis defibriliatorius (AED), jį reikia panaudoti kuo greičiau pagal prietaiso nurodymus. Taip pat svarbu užrašyti, kada prasidėjo simptomai — ši informacija gali būti lemiama gydymo sprendimams ligoninėje.
Ekspertų komentaras:
„Dėl didelio streso, patiriamo šiuolaikiniame gyvenime, infarkto rizika yra reikšminga visų amžiaus grupių žmonėms. Pastaruoju metu medikai vis dažniau pastebi miokardo infarktą net jaunų žmonių tarpe.”
Prevencija ir kasdienės priemonės
Siekiant sumažinti infarkto riziką, svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio rodiklius, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, reguliariai judėti ir maitintis subalansuotai. Taip pat rekomenduojama valdyti stresą, miegoti pakankamai ir lankytis pas šeimos gydytoją profilaktiniams patikrinimams. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir gydymas gali ženkliai sumažinti miokardo infarkto tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.