Atliekų tvarkymo krizė Vilniaus regione įgauna naują pagreitį: Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas svarsto skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kad būtų galima operatyviai pertvarkyti atliekų srautus ir užtikrinti saugų jų tvarkymą. Problema, tęsiasi nuo 2025 m. pavasario po didelio gaisro mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, ir per metus nesulaukė pakankamo bei nuoseklaus sprendimo.
Ką reikštų valstybės lygio režimas
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteiktų kitokį teisinį režimą bei centrines sprendimų priėmimo galias, leidžiančias perorganizuoti atliekų rinką ir nukreipti srautus į kitus apdorojimo centrus. Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius pažymi: „Turėjome labai intensyvų susitikimą, pokalbį, ir apsvarstėme įvairius variantus, kaip būtų galima peranalizuoti šitą klausimą, kad ne vien tik būtų koncentracija dėl atliekų rūšiavimo pačiame Vilniaus mieste privačiam operatoriui, bet kad būtų galima ieškoti galimybių, kur būtų galima tai atlikti plačiau”.
Tokio režimo pagalba būtų bandoma nukreipti atliekų srautus į apdorojimo centrus, kuriuose nėra techninių kliūčių. Kaip pažymėjo V. Vitkauskas: „Linkstama link ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu dėl to, kad norime tą problemą, kuri yra dabar susikaupusi 8 savivaldybėse, spręsti ieškant potencialo, kur būtų galima rūšiavimą atlikti ir kituose miestuose.”
Operaciniai sprendimai ir kaštai
Vienas iš siūlomų sprendimų – didinti atliekų deginimo pajėgumus bendradarbiaujant su kogeneracinėmis jėgainėmis. „Ką pavyko susitarti dėl Vilniaus ir kogeneracinės jėgainės, kad tuos deginimo srautus jie galėtų padidinti. Tai va čia tik svarbu, kad būtų surūšiuotos tos atliekos, jos būtų paruoštos deginimui, nes kitaip yra ir tarša, ir įrenginių gedimai galimi, jeigu tai nebūtų tinkamai padaryta”, — sakė NKVC vadovas.
Tuo pačiu būtina atsižvelgti į papildomas sąnaudas: „Aišku, tai gali būti susiję ir su papildomais kaštais dėl transportavimo išlaidų ir panašiai”, — įspėja jis.
Rerutinizacija gali lemti didesnes sąnaudas gyventojams arba savivaldybėms, tad sprendimų ieškant teks užtikrinti skaidrumą ir kompensavimo mechanizmus.
Situaciją komplikuoja ir teisiniai santykiai tarp regioninių institucijų bei privatų operatorių. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras nutraukė sutartį su „Energesman“, nurodydamas saugumo ir eksploatacijos trūkumus. Savivaldybės taip pat kritiškai vertina sprendimus, kuriuos laiko neteisėtais arba netinkamai pagrįstais.
„Matote, visą laiką reikia galvoti, kad ekstremalios situacijos paskelbimas yra įrankis. Klausimas, ką tuo įrankiu galima padaryti. Tai va šitoje vietoje, jeigu matysime, kad tas įrankis bus reikalingas, tai aš esu tikras, kad kabinetas ir priims tokį sprendimą, nes čia yra Vyriausybės sprendimas. Tiesa, dabar sunku turbūt pasakyti, koks tas sprendimas bus”, — aiškino NKVC direktorius.
Kol kas kai kurios savivaldybės svarsto savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas. Elektrėnų rajone tokia situacija jau paskelbta dėl taršos Kazokiškių sąvartyne, o Vilniaus rajone gyventojai patiria vėluojančio mišrių komunalinių atliekų išvežimo nepatogumus. Jei valstybės institucijos nepriims sprendimo, situacija gali tapti dar platesnė ir brangesnė visuomenei.
Problemos sprendimui reikalingas greitas koordinavimas tarp VAATC, NKVC, Aplinkos apsaugos institucijų ir savivaldybių bei aiškus planas, kaip užtikrinti atliekų saugų apdorojimą ir sumažinti poveikį gyventojams bei aplinkai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.