Prekybos tinklas „Lidl“ pranešė apie duomenų apsaugos incidentą, kurio metu buvo pavogta dalies klientų informacija tam tikrose Europos rinkose. Pagal skelbtus duomenis incidentas paveikė Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų internetinių parduotuvių klientus: buvo nutekinti vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroniniai pašto adresai, gimimo datos bei klientų numeriai.
Ką sako ekspertai
Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad tokio tipo duomenys yra vertinga medžiaga sukčiams. IT teismo ekspertas Marius Pareščius savo įraše pažymi, kad derinys vardas + gimimo data + telefonas + el. paštas sudaro sąlygas tikslingoms sukčiavimo kampanijoms.
„Vardas, gimimo data, telefonas, el. paštas – tai tiksliai tas derinys, iš kurio gimsta įtikinamas, suasmenintas phishing’as, vishing’as (apgaulingi skambučiai) ir tapatybės klastojimas.
Ir tai ne teorija. Nyderlandų duomenų apsaugos institucija liepos 8 d. paskelbė, kad 2025 m. sulaukė daugiau kaip 39 000 pažeidimų pranešimų. Apie 2400 susiję su kibernetinėmis atakomis, o daugiau kaip 1700 – su paskyrų perėmimu. Dirbtinis intelektas leidžia kurti vis realistiškesnį, asmeniškai pritaikytą phishing’ą. Būtent tokie nutekėjimai suteikia sukčiams žaliavą”, – sako M.Pareščius.
Pareščius taip pat atkreipia dėmesį į tiekimo grandinės riziką ir atsakomybės klausimus: „Tai buvo tiekėjas” – ne gynyba, o atsakomybės žemėlapio spraga”, – sako M.Pareščius.
Kodėl tai kelia susirūpinimą
Incidentas pabrėžia, kad net ir didelės grupės su išvystytomis kibernetinio saugumo priemonėmis gali patirti nuostolių per silpną tiekėjo grandį. „Schwarz Group“, kuriai priklauso „Lidl“, turi investicijų į saugumo sprendimus (pvz., XM Cyber ir debesijos paslaugas „STACKIT“), tačiau šis atvejis rodo, jog rizika tiekimo grandinėje išlieka reali. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) duomenų valdytojas atsako už asmens duomenis nepriklausomai nuo to, kas juos tvarko, todėl vartotojams svarbu žinoti, ką saugo ir kaip apie incidentą informuoja duomenis valdanti įmonė.
Lietuva: ar reikia imtis veiksmų?
„Lidl Lietuva” pareiškė, kad minėtas incidentas neturėjo įtakos vietos klientams, nes Lietuvoje nėra internetinės „Lidl“ parduotuvės. Tinklo atstovai teigia, jog slaptažodžiai, mokėjimo duomenys ir klientų paskyros nebuvo paveiktos. Tuo pačiu buvo pranešta, kad kai kurie Lietuvos klientai gavo neįprastas SMS žinutes su trumpomis nuorodomis ir užsienio siuntėjo numeriu; „Lidl” pripažino, jog tokios žinutės pasirodė dėl žmogiškos klaidos ir atsiprašė už nepatogumus.
Praktiniai patarimai klientams
1) Nespauskite įtartinų nuorodų ir neatsakykite į nepažįstamus skambučius; 2) Patikrinkite banko sąskaitų ir mokėjimų istoriją; 3) Būkite atsargūs gavę suasmenintus el. laiškus ar SMS — gali būti phishing; 4) Praneškite apie įtartinas žinutes savo bankui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; 5) Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją, kur įmanoma, ir saugokite asmens duomenis.
Incidentas primena, kad asmens duomenų saugumas priklauso ne tik nuo didžiųjų korporacijų sprendimų, bet ir nuo tiekėjų saugumo praktikos bei kiekvieno vartotojo atsargumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.