Žvalgybos signalai rodo – dėl praradimų fronte Rusija gali siekti destabilizuoti kaimynus ir NATO partnerius per provokacijas, diversijas ar kibernetines operacijas. Tokie įspėjimai paskatino Lietuvos valdžią stiprinti kritinės energetikos ir susisiekimo infrastruktūros apsaugą bei didinti valstybinio ir tarptautinio reagavimo gebėjimus.
Rusijos grėsmės motyvai ir pobūdis
Analitikai pastebi, kad Maskvos veiksmai gali būti atsakas į Ukrainos sėkmes: prarandant lauko iniciatyvą agresorius linkęs eskaluoti įtampą kitur, siekdamas parodyti stiprumą arba nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų. Tai gali reikšti ne vien atvirą karinę operaciją, bet ir subtilesnes priemones – netikros vėliavos operacijas, dronų atakas, kibernetinius incidentus ar plataus masto informacines kampanijas, skirtas kurstyti paniką ir sumaištį.
„**G. Jeglinskas:** Turbūt kalbant apie šiuos grasinimus ar kylančias grėsmes, kad Rusija galimai gali eskaluoti situaciją prieš NATO šalis – ar tai būtų sabotažai, diversijos, kibernetinės atakos, informacinės atakos – visas šis naratyvas eina jau žymiai anksčiau nei pastarąjį mėnesį. Tai, kas dabar yra kalbama, yra tik pastarųjų mėnesių Ukrainos sėkmės rezultatų išdava – tai rodo, kad Rusija jaučiasi nestabiliai ir nepasitikinčiai.”
„**G. Jeglinskas:** Turbūt paties Putino pozicija yra tokia, kokia ji yra, o kadangi toje mafijinėje struktūroje tu turi parodyti, jog esi galingas, laimi ir atneši pergalę, arba, jeigu tu to nepadarai, pačiam kyla grėsmė. Todėl neabejotinai žvalgybų raportai – ar dabar šį mėnesį, ar prieš metus, ar netgi prieš dvejus – būdavo labai panašūs: jeigu Rusijai kažkur nepasiseks pagal jų rodiklį Ukrainoje, rizika visąlaik yra, kad išpuoliai, Rusijos žvalgybos aktyvumas ir bandymas sabotuoti, sukelti ažiotažą NATO šalyse tikrai bus.”
„**G. Jeglinskas:** Dabar klausimas yra toks: ar jie ryšis tai daryti? Čia vėlgi reikia žiūrėti į vidaus politiką, nes išpuoliai prieš užsienio valstybes, ar tai būtų karas prieš pačią Ukrainą, ar išpuoliai prieš NATO šalis, yra išdava to, kas vyksta viduje, o viduje kol kas vyksta karinis pralaimėjimas.”
„**G.
Jeglinskas:** Tikrai Rusija nelaimi kariškai, ekonomiškai tai yra išsekinta šalis. Karine pramone pagrįsta valstybė, kurios ekonomika dėl didelės infliacijos buksuoja. Nafta nėra eksportuojama tiek, kiek reikia, biudžetas pinigų negauna, ir visa tai sukelia politinį neužtikrintumą.”
„**G. Jeglinskas:** Tokia yra situacija, ir aš manau, kad tai vyksta dėka sėkmingų Ukrainos atakų giliai į Rusijos vidų, bet mes, kaip NATO, turime visąlaik būti pasirengę. Ar tai būtų prieš metus, prieš dvejus, ar dabar, aš manau, kad tos grėsmės, kurios yra perduodamos per žvalgybos tinklus, yra pakankamai panašios, tad turime būti budrūs ir pasirengę.”
Kma Lietuvos institucijos ir NATO atsakas
Ekspertai pabrėžia, kad pasirengimas turi būti daugialypis: nuo gynybinių jėgų ir teisėsaugos koordinacijos iki kritinės infrastruktūros savininkų įsitraukimo ir visuomenės informavimo. Praktinis pasirengimas apima scenarijų peržaistymą, reagavimo algoritmų išgryninimą, greitųjų komandos pratybas ir integraciją su NATO prieinamomis pajėgomis.
„**T. Godliauskas:** Čia yra svarbus ir mūsų jėgos struktūrų pasiruošimas, sąveikumas – tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek Lietuvos kariuomenės – kad jie turėtų ir gebėtų veikti dar taikos, hibridinių sąlygų metu, suderinamai ir greitai. Kaip minėjo Giedrimas, aš visiškai pritariu, mes turime būti pasiruošę visada, reaguoti maksimaliai greitai, tad tie algoritmai turi būti išdirbti ir jie turi veikti.”
„**T. Godliauskas:** Žiūrint į tai, ką minėjo Giedrimas, tai tikrai nėra savaitės ar kelių savaičių klausimas. Žvalgybos tarnybos tai indikuoja jau ne vienoje savo kasmetinėje ataskaitoje. Jau praėjusiais metais buvo ir Valstybės gynimo tarybos sprendimai, ir Vyriausybės lygiu Nacionalinio saugumo komisijos sprendimai, kurie vertino kritinei infrastruktūrai ateinančias grėsmes.”
„**T. Godliauskas:** Mes tikrai turėjome labai rimtų situacijų Baltijos jūroje, kuomet kritinė infrastruktūra buvo pažeidžiama, ir iš tikrųjų įsijungė ne tik nacionaliniai instituciniai, bet ir NATO pajėgumai. Įsijungė ir bendras vadinamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų formatas su Britanija, kur Baltijos jūroje matėme realizuotą greitą reagavimą, bet kur mes esame dabar?”
„**T. Godliauskas:** Aš sakyčiau, kad per tuos kelerius metus iš tiesų, po to daugelio testų, galiu pasakyti, kad mūsų vidiniai valstybės reagavimo algoritmai tikrai ženkliai pagerėjo. Nacionalinis krizių valdymo centras iš tikrųjų yra ta mūsų centrinė terpė, kuri bendrai atlieka grėsmių indikavimo valdymą ir pakankamai gerai sugeba sujungti institucijas, jų pajėgumus, atliepti ir atsakyti į tas kylančias grėsmes.”
„**T. Godliauskas:** Tikrai matosi daugiau sąveikumo, atitinkamai atsiranda daugiau ne tik valstybinių institucijų, bet ir pačių kritinės infrastruktūros savininkų įsitraukimo ir rūpinimosi savo dalimi, o žiūrint į siekį turėti dar geriau, aš manau, kad vis tiek labai svarbus vardiklis šioje vietoje yra finansiniai instrumentai. Suvokiant, kad ypatingai ne tik valstybinės institucijos turėtų gebėti pasiruošti, bet iš tikrųjų mes turime skirti dėmesio ir investuoti į bendrą kritinės infrastruktūros atsparumą – taip, kaip mes ją įsivaizduojame, ji gali būti labai įvairi.”
Žvelgiant į ateitį, Lietuvai svarbu tęsti investicijas, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir stiprinti visuomenės atsparumą – tiek kibernetiniame, tiek fiziniame lygmenyje. Tik kompleksinės priemonės užtikrins, kad netikėtos provokacijos būtų aptiktos laiku ir neutralizuotos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.