Naujoji Vyriausybė žada imtis priemonių, kurios turėtų padidinti pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Politiniai pažadai sulaukia pritarimo, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – aiškus finansavimo mechanizmas ir sistemos tvarumas ilguoju laikotarpiu. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką siūloma keisti, kokie yra pagrindiniai iššūkiai ir ką pensininkams verta žinoti jau dabar.
Ką žadama keisti?
Vyriausybė nori didinti senatvės pensijų dydį, stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų bei sulyginti bazinę pensiją su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (šiuo metu apie 466 eurų). Tikslas – užtikrinti, kad oraus gyvenimo garantas tiems, kuriems kaupimo mechanizmai nesukaupia pakankamai, būtų realus. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad sprendimai turi būti tiksliniai ir apgalvoti, kad nebūtų pakenkta sistemos skaidrumui ir motyvacijai mokėti didesnes įmokas.
Ekspertų nuomonės
T. Medaiskis: Tai yra siekiamybė, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika – ne visada pavyksta pasiekti abu dalykus vienu metu. Manau, kad visą dėmesį ir pagrindinį akcentą pirmiausia reikia skirti apskaitos vieneto vertės didinimui. Priešingu atveju mes siųstume signalą, kad jeigu už stažą mokame pensiją, tai įmoką galima mokėti nuo minimumo ir didesnių įmokų mokėti neapsimoka, nes vis tiek viską lemia ne įmoka, o stažas, todėl manyčiau, kad apskritai geroje pensijų sistemoje stažo faktorius neturi būti toks reikšmingas. Turi būti reikšminga tik tai, kas yra sumokėta.
Kaip ir kaupiamojoje pensijų sistemoje – niekas neklausia, kiek laiko mokėjote į pensijų fondo sąskaitą. Klausia, kiek ten yra pinigų, ir iš tų pinigų skaičiuojama išmoka. Todėl manau, kad pagrindinis akcentas vis dėlto turi būti skiriamas apskaitos vieneto vertės indeksavimui bei jos didinimui.
Kalbant apie minimalių vartojimo poreikių dydį, iš tikrųjų tai yra rodiklis, už kurį žmogui reikėtų minimaliai pragyventi, todėl, sakyčiau, ne bazinę pensiją reikėtų tempti iki minimalių vartojimo poreikių dydžio, o tiesiog prie socialinio draudimo pensijos turėti tam tikrą šalpos, paraminę dalį.
Ji padidintų pensiją iki minimalių vartojimo poreikių dydžio tiems asmenims, kuriems per socialinį draudimą susikaupia per maža suma.
Atkreipkite dėmesį, kad bazinė pensija – bendroji pensijos dalis – yra mokama ir tiems, kurie gauna 2 tūkst. eur. pensiją – šioje vietoje bazinės dalies didinti nereikėtų. Aš manyčiau, kad bendrąją pensijos dalį reikėtų saikingai indeksuoti pagal kainų indeksą, daugiau dėmesio skirti apskaitos vieneto vertės indeksavimui, o jeigu kam nors nesusidaro reikiama suma per socialinio draudimo sistemą, tuomet per paramos sistemą pridėti lėšų iki minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai reikėtų daryti ne mechaniškai per bazinę pensiją, o žmogui padedant per bendrą gautą sumą.
N. Mačiulis: Pirmiausia pritariu tam, ką sakė gerbiamas Medaiskis – stažo skaičiavimas ir vertinimas nustatant senatvės pensiją yra truputėlį anachronizmas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus dirbo ne 35, o 20 metų, bet dirbo labai intensyviai ir sumokėjo daug mokesčių, tai dirbtinai mažinti jo pensiją nėra sąžininga. Šią sistemą tikrai reikėtų tobulinti.
Kalbant apskritai, noras padidinti pensijas turbūt yra vieningas visoms politinėms partijoms, visoms pažiūroms ir visiems ekonomistams. Daug išminties nereikia pasakyti, kad norime sparčiau didinti pensijas, ypač turint omenyje, kad pakeitimo norma Lietuvoje yra maža ir siekia apie 40 proc. buvusių pajamų – ją padidinti yra sudėtinga.
Finansavimo dilema ir perspektyvos
Ekspertai pabrėžia, kad klausimas nėra vien techninis – reikia aiškiai suplanuoti, iš kur ateis lėšos. Galimos išeitys: didesnės įmokos, rezervų naudojimas arba pensinio amžiaus kėlimas. Demografinės prognozės rodo, kad pensininkų skaičius augs, todėl sprendimai turi būti tvarūs. Taip pat svarbu tiksliai nukreipti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, o ne rinktis mechanišką bazinės dalies didinimą visiems vienodai.
Pensininkams svarbu sekti oficialias žinias, domėtis, kaip keisis skaičiavimo principai ir ar bus įdiegtos papildomos parama skirtos mažiausias pajamas turintiems asmenims. Taip pat būtina būti budriems – primenama ir apie sukčiavimo rizikas susijusias su pensijų išmokomis ar antros pakopos kaupimo lėšomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.