Paaiškėjus informacijai, kad žvalgyba turi duomenų apie galimus Rusijos provokacijų planus Baltijos šalyse, premjeras Mindaugas Sinkevičius viešai ramina gyventojus ir pabrėžia valstybės pasirengimą įvairiems scenarijams. Nors žvalgybos duomenys verčia rimtai vertinti rizikas, Vyriausybė teigia imasi veiksmų, kad apsaugotų kritinę infrastruktūrą ir užtikrintų šalies saugumą be papildomo visuomenės gąsdinimo.
Ką aiškina premjeras ir žvalgyba
Kaip nurodė valdžios atstovai ir krašto apsaugos institucijos, informacija rodo, jog Kremlius svarsto apie galimas provokacijas, tarp jų — atakas prieš strateginius objektus. Apie tai kalbėjo ir krašto apsaugos ministras, nurodęs, kad yra galimybė tokioms operacijoms pasitelkti trečiųjų šalių technologijas ar net dronus. Tokie scenarijai įvardijami kaip rizikos faktoriai, kuriems būtina pasiruošti anksčiau nei vėliau.
Premjeras taip pat pabrėžė viešo pateikimo svarbą ir atsargumą: „Visa informacija, kuri yra pasakoma viešai, turi būti labai stipriai pamatuota, neturime gąsdinti visuomenės. Turime savo institucijas, žvalgybą, kuri pateikia vadovams, ministrams, turintiems teisę susipažinti su slapta informacija, ką planuoja arba galimai planuoja mums nedraugiškos šalys. Žinoma, kad tam tikras grėsmių lygis egzistuoja, įvairias hibridinio pobūdžio atakas turėjome ir praeityje (…)“, – žurnalistams Vilniuje teigė M. Sinkevičius.
Valstybės veiksmai ir kritinės infrastruktūros apsauga
Vyriausybė pranešė, kad jau sustiprinta strateginių objektų apsauga neribotam laikui. Tarp saugomų objektų minimi SGD terminalas Klaipėdoje, elektros tinklų jungtys ir transformatorių pastotės, taip pat Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tokie sprendimai leidžia sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti energetinį bei logistinį šalies stabilumą krizės atveju.
Apie pasirengimą premjeras sakė: „Grėsmės išlieka, nepasakyčiau, kad valstybės piliečiams reikėtų papildomai dėl kažko baimintis. Valstybė ruošiasi, daro darbus tyliai, neaiškina per daug, kad mums nedraugiškos valstybės ar kaimynės nežinotų per daug.
Situaciją stebime, vertiname ir reaguosime visada adekvačiai“, – akcentavo jis.
Ką tai reiškia gyventojams ir ką daryti
Gyventojams svarbu išlikti ramiais, rinktis patikimus informacijos šaltinius ir sekti oficialius pranešimus. Valstybės institucijos vykdo rizikų vertinimą, koordinuoja veiksmus su saugumo partneriais ir, esant poreikiui, vykdys adekvačias apsaugos priemones. Kaip pažymėjo premjeras, komunikacija vykdoma atsargiai: „Norėčiau nuraminti visuomenę, kad grėsmių lygis kažkaip drastiškai nepasikeitė, jis egzistuoja… Supraskime, kad [karas Ukrainoje] vyksta, jis nesibaigė, agresija [Rusijos] tęsiasi. Įvairių situacijų matome ne tik [Lietuvoje“ – dėstė jis.
Be to, svarbu didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, nepridėti panikos socialiniuose tinkluose ir bendradarbiauti su institucijomis, jeigu pastebimi neįprasti incidentai ar įtartini reiškiniai aplink strateginius objektus. Atsakingas požiūris ir informacijos patikra padeda išlaikyti stabilumą tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliose situacijose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.