Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasiuntė griežtą žinią Rusijai – jo teigimu, Maskva neturėtų manyti, kad stipriai militarizuota Kaliningrado sritis galėtų tapti neįveikiama kliūtimi NATO. Interviu Šveicarijos dienraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ ministras pabrėžė, kad Aljansas turi pakankamai karinių pajėgumų prireikus neutralizuoti ten dislokuotas Rusijos oro gynybos sistemas ir raketų bazes.
K. Budrys kartu perspėjo, kad galimas konfliktas su Rusija nebūtų vien Baltijos šalių ar kitų rytinių NATO narių problema. Jo vertinimu, nesėkmingas atgrasymas turėtų ekonominių, politinių ir socialinių pasekmių visai Europai.
Griežtas perspėjimas dėl Kaliningrado
Kaliningrado sritis yra tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusi Rusijos teritorija, kurioje sutelkta daug karinės infrastruktūros. Čia yra Rusijos Baltijos laivyno štabas, oro gynybos sistemos, raketiniai pajėgumai ir kiti kariniai objektai.
Kalbėdamas apie šį regioną K. Budrys pabrėžė, kad NATO turi parodyti Maskvai, jog Kaliningrado militarizavimas nesuteikia Rusijai neliečiamos teritorijos statuso.
Ministro mintis buvo aiški: jeigu kiltų karinis konfliktas ir Kaliningrade dislokuotos sistemos būtų naudojamos prieš NATO valstybes, Aljansas turi priemonių pralaužti ten sukurtą gynybos sistemą ir neutralizuoti Rusijos oro gynybos bei raketinius objektus.
Šie žodžiai buvo išsakyti atgrasymo kontekste. NATO oficialiai save apibrėžia kaip gynybinį 32 valstybių politinį ir karinį aljansą, kurio pagrindinis tikslas – savo narių laisvės ir saugumo užtikrinimas.
Maskva į Budrio žodžius sureagavo piktai
K. Budrio pasisakymas netrukus sukėlė reakciją Rusijoje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Lietuvos ministro pareiškimą pavadino kone beprotišku ir apkaltino Baltijos valstybes itin priešišku požiūriu į Rusiją.
Rusijos pareigūnai Budrio pareiškimą mėgino pateikti kaip raginimą pulti Kaliningradą. Tačiau pats Lietuvos ministras kalbėjo apie NATO atgrasymo galimybes ir hipotetinį scenarijų, kai Aljansui tektų neutralizuoti karinę grėsmę.
Atgrasymo logika remiasi tuo, kad potencialus agresorius turi iš anksto suprasti: karinio puolimo kaina būtų gerokai didesnė už galimą naudą.
Budrys neabejoja NATO kolektyvine gynyba
Interviu Šveicarijos žiniasklaidai K. Budrys NATO pavadino stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neabejojantis kolektyvinės gynybos įsipareigojimais.
Tai itin svarbu Lietuvai, kurios saugumas grindžiamas NATO 5-uoju straipsniu. Jame numatyta, kad ginkluotas vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas sąjungininkes.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau yra dislokuotos sąjungininkų pajėgos, o Vokietija nuosekliai plečia nuolatinę karinę presença šalyje.
Vokietijos brigada Lietuvoje – vienas svarbiausių saugumo garantų
Vienu svarbiausių NATO rytinio regiono stiprinimo projektų tapo Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada Lietuvoje.
Planuojama, kad iki 2027 metų ji pasieks visišką operacinį pajėgumą ir Lietuvoje nuolat bus dislokuota iki maždaug 5 tūkst. Vokietijos karių bei civilių darbuotojų.
Šis planas jau perėjo iš politinių susitarimų į praktinį etapą. 2026 metų birželį brigada Lietuvoje surengė pirmąsias didelio masto kovines pratybas, kurių metu buvo naudojami tankai, pėstininkų kovos mašinos ir kiti sunkiosios brigados pajėgumai.
Rūdninkų poligone taip pat tęsiamos infrastruktūros statybos. Kritinę infrastruktūrą planuojama baigti 2027 metais – tai turėtų sudaryti sąlygas visai brigadai pasiekti pilną kovinį pasirengimą.
Įspėjo: karas nepasiliktų tik Baltijos regione
K. Budrys interviu taip pat kritikavo požiūrį, kad galimas Rusijos ir NATO konfliktas pirmiausia būtų Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos problema.
Jo teigimu, toks įsitikinimas yra pavojingas, nes Maskvos agresijos pasekmės neišvengiamai pasiektų visą Europą. Sutrikus saugumo sistemai būtų paveikta prekyba, ekonomika, energetika, žmonių judėjimas ir visa Europos politinė tvarka.
Todėl, ministro vertinimu, Vakarų Europos valstybės negali manyti, kad geografinis atstumas nuo Rusijos garantuotų joms saugumą.
K. Budrys ragino Europos valstybes sąžiningai įvertinti ne tik didesnių išlaidų gynybai kainą, bet ir tai, kiek kainuotų nepakankamas pasirengimas galimam konfliktui.
Lietuvoje baimę pakeitė pasirengimas
Ministras taip pat kalbėjo apie tai, kaip nuo 2021 metų pabaigos pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į Rusijos keliamą grėsmę.
Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijai telkiant pajėgas prie Ukrainos sienų, Baltijos regione augo nerimas. Dabar, K. Budrio vertinimu, žmonės daug geriau supranta galimas grėsmes ir tai, kaip reikėtų elgtis krizės atveju.
„Plito baimė. Šiandien žinome, kaip turime reaguoti. Todėl mums nebereikia bijoti“, – sakė ministras.
Pasak jo, konkretus pasirengimo planas šeimai ir bendruomenei padeda sumažinti nežinomybę ir leidžia racionaliau reaguoti į galimas grėsmes.
Europa negali amžinai priklausyti vien nuo JAV
Kita svarbi K. Budrio interviu tema – Jungtinių Valstijų vaidmuo Europos saugume.
Šiuo metu nemaža dalis Europos gynybos planavimo remiasi prielaida, kad JAV suteiks kritinius pajėgumus, kurių Europos valstybės pačios turi nepakankamai. Vienas ministro pateiktų pavyzdžių – palydovinė žvalgyba.
JAV taip pat suteikia NATO Europoje itin svarbų branduolinį atgrasymą. K. Budrys teigė, kad jeigu Europa ateityje turėtų gebėti apsiginti gerokai savarankiškiau, jai tektų iš naujo svarstyti visą saugumo architektūrą, įskaitant ir branduolinio atgrasymo klausimą.
Tai nereiškia, kad Lietuva ragina atsisakyti JAV vaidmens. Priešingai – kalbama apie būtinybę europiečiams prisiimti didesnę savo gynybos naštos dalį ir turėti daugiau savarankiškų pajėgumų.
„Europos Sąjunga pagaliau turi pasirodyti kaip geopolitinis veikėjas“
K. Budrio vertinimu, viena pagrindinių Europos klaidų būtų ir toliau saugumą vertinti kaip antraeilį politinį klausimą.
„Europos Sąjunga pagaliau turi pasirodyti kaip geopolitinis veikėjas“, – pabrėžė jis.
Ministro teigimu, tam reikia ne tik daugiau pinigų gynybai, bet ir didesnio politinio ryžto, vieningų sprendimų bei mažesnės priklausomybės nuo Rusijos.
Jis kaip pavyzdį pateikė pačią Lietuvą, kuri per nepriklausomybės laikotarpį nuosekliai mažino rusiškos energetikos, finansų ir politinės įtakos vaidmenį.
Energetinę priklausomybę Budrys vadina saugumo problema
Lietuva daugelį metų buvo stipriai priklausoma nuo rusiškų energetinių išteklių, tačiau ši priklausomybė buvo palaipsniui mažinama.
K. Budrys ragino ir kitas Europos šalis elgtis panašiai – energetinę bei finansinę priklausomybę nuo Rusijos vertinti ne tik kaip ekonominį, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimą.
„Laisvei nėra alternatyvos“, – savo poziciją apibendrino ministras.
Jo žinutės esmė – Rusijos atgrasymas turi būti paremtas ne vien politiniais pareiškimais. Europa turi turėti realius karinius pajėgumus, pasirengimo planus, patikimą kolektyvinę gynybą ir gebėjimą atsakyti į galimą agresiją.
Kaliningradui skirtas perspėjimas tapo viena griežčiausių šio interviu dalių: K. Budrys siekė pabrėžti, kad arti Lietuvos esančios Rusijos raketų ir oro gynybos sistemos NATO planuotojams nėra neliečiamos, jei jos būtų panaudotos kare prieš Aljansą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.