Krematoriume dirbančio vyro istorija atskleidžia, kaip kasdienis darbas šalia mirties keičia požiūrį į gyvenimą, artimuosius ir kasdienes vertybes. Edgaras, dirbantis kremavimo paslaugų srityje jau pusantrų metų, sako, kad ši patirtis jį „perlipdė“ ir iš esmės pakeitė jo supratimą apie laiko vertę bei santykius su aplinkiniais.
Darbas, kuris moko vertinti gyvenimą
Edgaras pabrėžia, kad dirbdamas krematoriume pradėjo labiau vertinti kiekvieną akimirką: mažiau atideda gerų darbų rytojui, dažniau sako myliu artimiesiems ir stengiasi gyventi taip, kad vėliau neverktų dėl praleistų galimybių. Šis pokytis nėra tik asmeninis – tai reakcija į nuolatinį susidūrimą su žmogaus gyvenimo pabaiga, kuri primena apie trapumą ir laiko ribotumą.
Techninė ir administracinė proceso pusė reikalauja aiškaus supratimo apie kremacijos eigą: nuo formalumų iki įrangos stebėjimo. Edgaras pažymi, kad kiekvienas kūnas reaguoja skirtingai, o tai darbe reikalauja tiek psichologinių, tiek mechaninių žinių – darbas apima rūpinimąsi įranga, procedūrų laikymąsi ir jautrų bendravimą su gedinčiais žmonėmis.
Interviu ištraukos
– Ar prisimenate, kaip atrodė Jūsų pirma darbo diena?
– Su krematoriumo veikla susipažinau kur kas anksčiau, nei pradėjau jame dirbti. Iš pradžių mano darbas buvo vežti mirusiuosius į kremaciją. Puikiai atsimenu pirmą kartą, kai atsisėdau į automobilį, – buvo labai nejauku, nežinojau, ko tikėtis.
Žinote, kaip sakoma – nežinojimo spragas žmogus užpildo savo paties išgalvotais dalykais. Taip nutiko ir man. Kai pirmą kartą peržengiau krematoriumo slenkstį, pats nustebau – man jis paliko teigiamą įspūdį – viskas pasirodė paprasta, aišku ir labai natūralu. Tad atėjęs dirbti į krematoriumą aš jau žinojau, ko tikėtis. Matyt, gyvenimas mane šiam darbui ruošė palengva.
– Kas Jums yra didžiausias iššūkis šiame darbe?
– Pats darbas yra iššūkis. Nuo kitų darbų jis skiriasi tuo, kad nuolat esi šalia mirties.
Man asmeniškai didžiausi iššūkiai susiję su emocijomis.
Vienas iš mano darbų yra artimiesiems papasakoti apie kremaciją: kas laukia ir kokia bus šio proceso eiga. Kiekvieną kartą ieškau tinkamiausio būdo, kaip prieiti prie gedinčių šeimos narių, kaip juos paguosti ir palaikyti. Sutikęs artimuosius turiu per sekundės dalį sugalvoti, kokie bus mano pirmieji žodžiai, kaip juos ištarti, kad jie būtų nuoširdūs ir atjaučiantys.
Tačiau yra vienas dalykas, prie kurio niekaip negaliu priprasti, – tai šį pasaulį palikę vaikai. Nežinau, koks skausmas gali būti didesnis, nei laidoti savo vaikus. Bendrauti su jų tėvais man visuomet būna sunku ir itin liūdna.
– Ar pradėjus dirbti darbe, kuriame kasdien tenka susidurti su mirtimi, pasikeitė Jūsų požiūris į gyvenimą ir mirtį?
– „Nuo mirties nepabėgsi“ – šią paprastą tiesą žinome kiekvienas. Kasdienis to priminimas ne tik pakeitė mano požiūrį į gyvenimą ir mirtį, bet ir mane patį. Pradėjau labai vertinti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena minute. Atsirado noras nugyventi gyvenimą garbingai ir taip, kad vėliau nesigailėčiau, jog kažko nepadariau.
– Kaip jūsų šeima ir draugai reaguoja į jūsų darbą?
– Jei leisite, pajuokausiu – mano šeima ir draugai jaučiasi saugūs šalia manęs. Kalbant rimtai – esu be galo dėkingas savo šeimai ir draugams už palaikymą ir už tai, kad jie supranta ir priima mano darbą labai natūraliai. Be šeimos palaikymo būtų sunku dirbti šį darbą.
Edgaras taip pat ragina visuomenę mažinti stigmatą, susijusį su kremacija: tai praktiška ir kartais mažiau brangi alternatyva tradiciniam laidojimui, o daugeliui šeimų šis pasirinkimas palengvina gedėjimo procesą. Jis kviečia susipažinti su procesu iš arti ir taip nuimti nepagrįstus mitus, kurie dažnai kyla iš nežinojimo.
Iš šios istorijos aiškėja paprasta, bet svarbi žinia – susidūrimas su mirtingumu gali tapti pažadinimu: gerbkime laiką ir žmogus šalia, kalbėkime atvirai ir rūpinkimės vieni kitais šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.