Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) gegužės 7 d. priėmė sprendimą – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pažeidė politikų elgesio kodekso principus skleisdamas netikslią informaciją apie buvusį užsienio reikalų ministrą Gabrielijų Landsbergį. Komisija išnagrinėjo skundą ir konstatavo, kad politiko teiginiai neatitiko tikrovės, o jo vėlesni paaiškinimai neįtikino etikos sargų.
Kaip prasidėjo tyrimas
Tyrimas buvo pradėtas po pilietės skundo dėl R. Žemaitaičio vasario 4 d. įrašo „Facebook“ paskyroje. Politikas vaizdo įraše teigė, esą G. Landsbergiui „asmeniškai iš Putino buvo įteiktas aukščiausias valstybinis apdovanojimas už nuopelnus Rusijai.“ Šis rimtas kaltinimas sukėlė viešą reakciją ir paskatino Etikos komisiją aiškintis faktais pagrįstumą.
Vėliau R. Žemaitaitis bandė savo žodžius interpretuoti perkeltine prasme: esą jis turėjo omenyje Taivano įteiktą apdovanojimą, o tai susiję su teiginiu, jog per 2023–2024 m. laikotarpį Taivanas pardavinėjo Rusijai aukštąsias technologijas. Tokie paaiškinimai Komisijos narių neįtikino ir jie atkreipė dėmesį į informacijos skleidimo atsakomybę.
Tyrimo eiga ir nuomonės
Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė kovo mėnesį pabrėžė tyrimo poreikį: „Kadangi pranešėja kaltina Seimo narį faktais nepagrįstais pasisakymais „Facebook“ paskyroje, tai prašo ištirti. Jeigu tai buvo melaginga – pritaikyti politiko elgesio kodekso neatitikimus ir tiesiog įvertinti, ar teisingai elgėsi, ar ne“, – tuomet sakė A. Norkienė. Tyrimas sulaukė dalies parlamentarų pritarimo, tačiau buvo ir susilaikiusių bei prieš siūlymą.
Konservatorius Jurgis Razma išreiškė poziciją, kad toks tyrimas gali turėti prevencinę reikšmę: „Gal būtų prevenciškai naudinga, kad Seimo Etikos komisija pasisakytų dėl tokio pobūdžio Seimo narių pareiškimų, kai užmetamas kažkoks riebus kaltinimas, paskui pridedamas išvedžiojimas, kad neva teisiškai neapkaltintum šmeižimu“, – kovo mėnesį kalbėjo J. Razma, akcentuodamas, kad R.
Žemaitaičio pirminiai teiginiai klaidina visuomenę.
Komisijos išvada ir pasekmės
Remiantis komisijos išvada, parengta Domo Griškevičiaus, nustatyta, kad politikos pareiškimai neatitiko tikrovės. Išvadoje pažymėta: „Atsižvelgdama į tai, kad savo pasisakymais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie buvusį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, rekomenduoti Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui atsakingai skleisti informaciją ir idėjas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus pamatinius valstybės principus ir vertybes.“
Nors komisija paskelbė, kad pasisakymai buvo netikslūs, ji nusprendė nesiūlyti privalomo viešo atsiprašymo. J. Razma šiuo sprendimu skeptiškai reagavo: „Kam rašyti tokius beviltiškus dalykus kaip siūlymą atsiprašyti? Čia tik turėsime dar vieną Santa Barbaros seriją – ryžtingai neatsiprašys“, – sakė konservatorius, pabrėždamas, kad priverstinis atsiprašymas būtų beprasmis.
Šis atvejis dar kartą akcentuoja viešosios komunikacijos svarbą ir politikų atsakomybę skleidžiant informaciją. Net kai pareiškimai bandomi aiškinti perkeltine prasme, institucijos vis tiek vertina jų poveikį visuomenei ir siekia apsaugoti viešąją erdvę nuo dezinformacijos. EPK išvada laikoma signalu parlamentarams ir priminimu apie etikos standartų laikymąsi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.