Pora puodelių kavos per dieną ne tik stimuliuoja energiją bei nuotaiką – šis gėrimas gali padėti kontroliuoti svorį, padidinti fizinę jėgą, ištvermę ir aktyvumą. Maža to – saikingai gerą kavą mėgsta ir mūsų mikrobiota – gerosios organizmo bakterijos, nuo kurių reikšmingai priklauso visos kitos organizmo sistemos ir apskritai bendra sveikata. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė sako, kad mikrobiotai naudingiausias – espresas ir pataria, kaip iš kavos gauti kuo daugiau naudos.
Kavos vartojimo įpročiai ir jų kontekstas
„Kava – vienas populiariausių gėrimų, kuriuo kasdien mėgaujasi dažnas „Maximos“ pirkėjas. Europos kavos federacijos duomenimis, Lietuvoje kavą tautiečiai daugiausiai perka parduotuvėse ir ruošia ją namuose.
Pasirodo, kad parduotuvėse jos įsigyjame daugiau nei italai, o kavinėse išgeriama tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalyje suvartojamos kavos.
Mūsų tinklo turimi duomenys rodo, kad vidutiniškai vienam „Maximos“ pirkėjui tenka 2,4 kavos pakuotės.
Daugiausiai jie įsigyja maltos kavos, antroje vietoje rikiuojasi kavos mišiniai, o trečioje – kapsulės kavos ruošimo aparatams”, – vartotojų įpročius apžvelgia Snieguolė Valiaugaitė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Polifenoliai ir mikrobiota
Vienas iš pagrindinių paaiškinimų, kodėl espresas ypač vertinamas mikrobiotos kontekste, yra polifenoliai. Dietistė pabrėžia: „Kava turi labai daug polifenolių ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji iš tiesų gali būti naudinga, jeigu vartojama saikingai.
Polifenoliai veikia kaip antiuždegiminiai junginiai, turi įtakos medžiagų apykaitai, padeda reguliuoti cholesterolį, gali būti naudingi net ir nutukimo ar širdies ligų prevencijai. Įdomu, kad daugiausia jų yra esprese.” Polifenoliai skatina „gerųjų“ bakterijų augimą, veikia kaip prebiotinė medžiaga ir kartu su bakterijomis virsta biologiškai aktyviais junginiais, prisidedančiais prie žarnyno ekosistemos sveikatos.
„Žmonėms dažnai atrodo, kad espresas yra „stiprus“ kavos gėrimas dėl kofeino, bet iš tiesų ten jo yra mažiausiai, o daugiausia – eterinių aliejų, kuriuose ir gausu polifenolių”, – paaiškina V.
Kurpienė. Trumpai tariant, stiprumas čia reiškia skonio intensyvumą ir koncentruotus bioaktyvius junginius, o ne vien kofeiną.
Kaip išsaugoti naudingas medžiagas ir kada gerti
Kelio praktinių patarimų: užplikykite kavą ne verdančiu, bet apie 90–95 °C vandeniu, rinkitės mažai arba vidutiniškai paskrudintas pupeles ir venkite saldinti. Paruošimo temperatūra ir skrudinimo lygis lemia, kiek polifenolių išliks gėrime. Prisiminkite dietistės patarimą: „Vis dėlto svarbu prisiminti, kad greta visų vardijamų kavos naudų, svarbiausias žodis – saikas. Kai kofeino suvartojama per daug, jo poveikis tampa priešingu – kelia nerimą, gali slopinti, sukelti mieguistumą.
Todėl per dieną rekomenduojama išgerti du puodelius kavos, ne didesnius nei 250 ml. Apskritai kava skirtingai veikia žmones – tai labai individualu.
Vienam užteks puodelio, kitam reikės dviejų, tačiau aštuoni puodeliai kavos per dieną su sveikata nesuderinami niekam”, – kalba V. Kurpienė.
Dar vienas aspektas – pieno pridėjimas: „Pienas neutralizuoja skrandžio rūgštį, todėl vėliau valgomas maistas tampa prasčiau virškinamas.” Todėl kavą su pienu verta rinktis pirmoje dienos pusėje, o turintiems rėmens problemų – geriau mažą espreso po valgio.
Apibendrinant: saikingas espreso vartojimas gali būti naudingas žarnyno mikrobiotai ir bendrai sveikatai, tačiau svarbu sąmoningas paruošimas, individualios tolerancijos vertinimas ir ribos – ne daugiau nei 1–2 puodeliai per dieną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.