Aiškėja, kas sukėlė katastrofišką nelaimę Nepalo ir Tibeto pasienyje, kur milžiniška vandens, ledo, akmenų ir purvo banga nušlavė gyvenvietes, kelius bei tiltus. Iš pradžių buvo manoma, kad tragediją galėjo išprovokuoti žemės drebėjimas. Tačiau išanalizavus seisminius duomenis ir palydovines nuotraukas ši versija iš esmės atmesta.
Dabartiniai duomenys rodo, kad katastrofą pradėjo milžiniškos Himalajų ledyno dalies griūtis. Ledo ir uolienų masė iš didelio aukščio smigo į slėnį, įtraukė dar daugiau akmenų bei nuosėdų ir sukėlė galingą srautą, kuris pateko į upių sistemą. Būtent ši grandininė reakcija virto pražūtingu staigiu potvyniu.
Nelaimės mastas milžiniškas. Naujausiais rugpjūčio 27-osios duomenimis, Nepale ir Kinijos Tibeto regione jau buvo patvirtinta daugiau kaip 270 žuvusiųjų, o daugiau nei tūkstantis žmonių tebebuvo laikomi dingusiais. Tarp jų – šimtai užsienio turistų ir piligrimų.
Iš pradžių manyta, kad smogė žemės drebėjimas
Pirmosiomis valandomis po katastrofos pareigūnams atrodė, kad įvykių grandinę galėjo pradėti žemės drebėjimas.
Nepalo pareigūnai skelbė versiją, kad seisminis smūgis galėjo sukelti didžiulę nuošliaužą. Ši esą užtvenkė upę, o vėliau prasiveržęs vanduo milžiniška jėga pajudėjo žemyn slėniu.
Versija atrodė įtikinama, nes JAV geologijos tarnybos seisminiai prietaisai regione iš tiesų užfiksavo signalą, kuris iš pradžių buvo interpretuotas kaip maždaug 4,4 balo žemės drebėjimas.
Tačiau tolesnė analizė situaciją apvertė aukštyn kojomis.
USGS nustatė: žemės drebėjimo nebuvo
JAV geologijos tarnyba, papildomai išanalizavusi netoliese esančių seisminių stočių informaciją, seisminių bangų pobūdį ir palydovines nuotraukas, priėjo kitokią išvadą.
„Atlikus papildomą netoliese esančių seisminių stočių duomenų, ilgalaikių seisminių bangų ir palydovinių vaizdų analizę, buvo nustatyta, kad seisminis reiškinys iš tikrųjų buvo ledyno griuvimas ir nuolaužų srautas, o žemės drebėjimo nebuvo.“
Kitaip tariant, prietaisai užfiksavo ne žemės drebėjimą, sukėlusį griūtį.
Jie užregistravo pačios milžiniškos ledo ir uolienų masės smūgį į žemę.
Tai paaiškino vieną svarbiausių katastrofos mįslių.
Ledyno dalis krito daugiau kaip kilometrą
Palydovines nuotraukas analizavę mokslininkai nustatė, kad atsiskyrė didelė žemutinė ledyno dalis.
Kalgaro universiteto Žemės mokslų specialistas Danas Shugaras „Reuters“ teigė, kad griūtis prasidėjo maždaug 5200 metrų aukštyje, o milžiniška masė nukrito į slėnį, esantį apie 1200 metrų žemiau.
Tai reiškia, kad ledas ir uolienos krito vertikaliu atstumu, viršijančiu kilometro aukštį.
Tokio kritimo metu masė įgauna milžinišką energiją. Judėdama žemyn ji gali įtraukti papildomų uolienų, dirvožemio, sniego ir vandens, todėl pradinis ledyno lūžis per labai trumpą laiką virsta daug didesne ledo ir akmenų lavina.
Sikkimo universiteto inžinerinės geologijos specialistas Vikramas Gupta, išanalizavęs palydovinius vaizdus, teigė, kad galima patvirtinti didelės ledyno liežuvio dalies griūtį, į kurią buvo įtraukta nemažai akmenų ir nuosėdų.
Srautas pateko į upę ir virto katastrofišku potvyniu
Ledo bei uolienų lavina pateko į Lhende Khola upės sistemą.
Nuo tos akimirkos nelaimė virto ne vien kalnų griūtimi. Vanduo, ledas, purvas, rieduliai ir nuolaužos ėmė judėti žemyn didžiuliu greičiu, o srautas vis augo.
Tarptautinis integruoto kalnų vystymo centras ICIMOD nurodė, kad per Bhote Koshi ir Trišulio upių sistemas nusirito galinga vandens, nuosėdų ir riedulių banga. Kai kuriose žemiau esančiose vietovėse vandens lygis per maždaug pusvalandį pakilo net iki devynių metrų.
Toks staigus vandens kilimas žmonėms palieka labai mažai laiko pabėgti.
Vaizdo kameromis užfiksuota, kaip purvo ir vandens masė per kelias akimirkas užlieja pastatus, automobilius ir pasienio infrastruktūrą, o žmonės desperatiškai bando pasitraukti iš jos kelio.
Kai kur neliko praktiškai nieko
Potvynis ypač skaudžiai smogė Nepalo Rasuwa, Nuwakot ir kitoms žemiau upių esančioms teritorijoms.
Srautas nuplovė kelius, tiltus, elektros infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus ir hidroelektrinių objektus. Nuniokotas ir svarbus Kinijos bei Nepalo pasienio prekybos kelias.
Po teritoriją sraigtasparniu apžiūrėjęs Nepalo turizmo bendrovės vadovas Sagaras Pandey vaizdą apibūdino dramatiškai – jo teigimu, kai kur neliko nei pastatų, nei gyvenviečių, o anksčiau žmonių sukurta infrastruktūra buvo tiesiog nušluota.
Potvynio jėgą rodo ir tai, kad kūnai buvo randami dešimčių ar net daugiau kaip šimto kilometrų atstumu nuo smarkiausiai nukentėjusios vietos.
Vien Čitvano rajone pareigūnai iš upių sistemos buvo ištraukę daugiau kaip 100 žuvusiųjų kūnų.
Aukų skaičius per parą smarkiai išaugo
TV3 ketvirtadienio publikacijos rengimo metu buvo pranešama apie mažiausiai 180 žuvusiųjų – 177 Nepale ir tris Tibete. Tačiau gelbėjimo operacijai tęsiantis aukų skaičius sparčiai augo.
Vėlesniais rugpjūčio 27-osios duomenimis, žuvusiųjų skaičius jau viršijo 270, o dingusiųjų – 1300. Pareigūnai perspėjo, kad galutinis tragedijos mastas gali būti dar didesnis.
Didelė problema – milžiniškas purvo ir nuosėdų sluoksnis. Kai kurios vietovės praktiškai neprivažiuojamos, nutrūkę ryšiai ir elektros tiekimas, todėl gelbėtojams sunku net nustatyti, kiek žmonių nelaimės metu buvo konkrečiose gyvenvietėse.
Tarp dingusiųjų – šimtai užsieniečių
Katastrofa įvyko regione, kuriuo juda daug turistų ir religinių piligrimų.
Per Nepalo ir Tibeto pasienį keliauja žmonės, vykstantys į Kailašo kalno ir Manasarovaro ežero regioną – šios vietos laikomos šventomis hinduistams ir budistams.
TV3 skelbė, kad Nepalo institucijos iš pradžių ieškojo 468 dingusių turistų, iš kurių 393 buvo užsieniečiai. Kinijos pusėje dingusiais laikyti 558 žmonės, tarp jų 260 užsieniečių.
Vėlesniais duomenimis, dingusių užsienio piliečių skaičius abiejose sienos pusėse siekė šimtus. Tarp jų yra Indijos, JAV, Ukrainos, Malaizijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir daugybės kitų valstybių piliečių.
Ar ledyną sugriovė neįprastas karštis?
Nors mokslininkai jau gana užtikrintai nustatė tiesioginį katastrofos mechanizmą – ledo ir uolienų laviną, lieka kitas klausimas: kodėl ledynas staiga prarado stabilumą?
Palydovinius vaizdus tyręs D. Shugaras pastebėjo, kad per 24 valandas iki tragedijos kalnuose galėjo ištirpti neįprastai daug sniego.
Ankstesniuose palydoviniuose kadruose dalis ledynų buvo padengti sniegu, o prieš pat katastrofą matėsi daug daugiau atviro ledo. Tai leidžia manyti, kad regione galėjo būti neįprastai šilta.
Tačiau mokslininkai kol kas vengia sakyti, kad vien aukšta temperatūra sukėlė griūtį.
Tiriami ir kiti veiksniai – uolienų stabilumas, tirpsmo vanduo, amžinojo įšalo pokyčiai, ankstesnis ledyno skilinėjimas bei žmogaus vykdomos statybos kalnuose.
Klimato kaita galėjo padidinti katastrofos tikimybę
Mokslininkai įspėja, kad Himalajų ledynai keičiasi itin sparčiai.
Jungtinių Tautų duomenimis, Nepalo kalnai per kiek daugiau nei tris dešimtmečius prarado beveik trečdalį savo ledo dangos. Pastarąjį dešimtmetį ledynai tirpo maždaug 65 proc. greičiau nei ankstesnį dešimtmetį.
Šylant klimatui nyksta ledas, kuris gali padėti stabilizuoti stačius kalnų šlaitus. Daugėja tirpsmo vandens, keičiasi užšalimo ir atšilimo ciklai, silpnėja amžinasis įšalas.
Visa tai tam tikrose vietose gali didinti didelių uolienų ir ledo masių griūčių tikimybę.
Tačiau specialistai ragina neperžengti to, ką šiuo metu leidžia pasakyti duomenys.
ICIMOD jau pirmąją dieną pabrėžė, kad dar per anksti nustatyti, kokį konkretų vaidmenį būtent šioje katastrofoje atliko klimato kaita. Tiesioginis mechanizmas aiškėja, tačiau gilesnės priežastys dar analizuojamos.
Tai galėjo būti kelių veiksnių grandinė
Specialistai tokias nelaimes vadina sudėtiniais arba grandininiais įvykiais.
Problema prasideda vienoje vietoje – pavyzdžiui, griūva ledynas. Jo masė išjudina uolienas, nuosėdas ir sniegą. Lavina pasiekia upę, išstumia didžiulį vandens kiekį, užtvenkia arba pakeičia jos vagą.
Vėliau užtvanka gali pratrūkti, o susidaręs vandens ir purvo srautas ima naikinti viską žemiau esančiame slėnyje.
Būtent tokio tipo daugiaetapė grandinė, mokslininkų vertinimu, greičiausiai ir nulėmė neįprastai didelį šios katastrofos mastą.
Atsirado ir nauja grėsmė – užtvenktas ežeras
Gelbėjimo operaciją apsunkina faktas, kad regione pavojus dar nėra visiškai praėjęs.
Kinijos institucijos aptiko aukštupyje susidariusį užtvenktą vandens telkinį. Rugpjūčio 27-osios rytą jame buvo sukaupta apie 2 mln. kubinių metrų vandens, o per artimiausias dienas buvo prognozuojamas dar maždaug 3 mln. kubinių metrų papildymas.
Jeigu natūrali iš purvo ir uolienų susidariusi užtvanka neatlaikytų, žemiau esančias teritorijas galėtų pasiekti dar viena vandens banga.
Dėl šios priežasties gelbėtojai ne tik ieško dingusių žmonių, bet ir nuolat stebi upių būklę bei perspėja gyventojus vengti jų krantų.
Gelbėjimo operacijoje – tūkstančiai žmonių
Nepalas į nelaimės zoną pasiuntė daugiau kaip 5 tūkst. kariuomenės ir policijos gelbėtojų.
Kadangi daugelis kelių sunaikinti, didelė dalis paieškų vykdoma sraigtasparniais. Jais ne tik ieškoma išgyvenusiųjų, bet ir į izoliuotas gyvenvietes gabenamos palapinės, maistas, medicinos priemonės bei geriamasis vanduo.
Pagalbą pažadėjo daugybė valstybių ir tarptautinių organizacijų.
TV3 skelbė, kad Jungtinės Valstijos skyrė 500 tūkst. JAV dolerių skubiai paramai, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija – 1,4 mln. dolerių, Indija išsiuntė pirmąsias 10 tonų humanitarinės pagalbos. Europos Sąjunga aktyvavo „Copernicus“ palydovinės stebėsenos sistemą.
„Dabar prioritetas – pasiekti nukentėjusias bendruomenes ir suteikti pagalbą žmonėms, kurie neteko namų, patyrė sužalojimų arba liko izoliuoti“, – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Nepalo skyriaus vadovas Davidas Fisheris.
Himalajuose tokios katastrofos tampa vis didesne grėsme
Nepalo tragedija nėra pirmas panašus įvykis Himalajuose.
2025 metais tame pačiame Nepalo ir Tibeto pasienio regione jau buvo įvykęs pražūtingas potvynis. 2024 metais ledyninio ežero proveržis smogė Nepalo Thame gyvenvietei, o 2023 metais didžiulė nelaimė kilo Indijos Sikimo valstijoje.
ICIMOD perspėja, kad ledynų, sniego ir amžinojo įšalo pokyčiai Hindu Kušo ir Himalajų regione vyksta itin sparčiai. Dėl to didėja ne tik ledyninių ežerų proveržių, bet ir lavinų, nuošliaužų bei purvo srautų pavojus.
Todėl šios savaitės katastrofa Nepale gali tapti dar vienu labai skaudžiu perspėjimu, kaip greitai aukštikalnėse prasidėjęs geologinis įvykis gali peraugti į milžinišką nelaimę už dešimčių ar net šimtų kilometrų.
Dabar jau aiškėja, kad pradinis katastrofos impulsas buvo ne žemės drebėjimas, kaip manyta pirmosiomis valandomis, o didžiulės ledyno ir uolienų masės griūtis. Tačiau mokslininkai dar aiškinasi, kodėl pats ledynas tapo nestabilus ir kokį vaidmenį šiame procese galėjo atlikti neįprastas tirpsmas bei ilgalaikis Himalajų klimato šiltėjimas.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.