Karo atveju Lietuvoje: kokį turtą iš gyventojų ir įmonių valstybė gali paimti tik laikinai, o kada – be galimybės grąžinti?

Vyraujant grėsmei dėl karo situacijos netoliese, Lietuvoje vis dažniau kyla klausimų, kokį turtą gyventojai ir įmonės gali prarasti karo metu bei kokie yra teisiniai pagrindai tokiems veiksmams. Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyriaus vedėjas Arūnas Pudžemis, pokalbio metu pabrėžė, kad karo ar mobilizacijos atveju paimamas turtas nėra paprasčiausiai konfiskuojamas – tai grindžiama valstybės gynybos poreikiais, o už paimtą turtą jau būna numatyta kompensacija.

Karo metu turtas nėra konfiskuojamas, o laikomasi griežtų taisyklių

Mobilizacija ir karo padėtis yra ypatingos valstybės režimo sąlygos, kai būtina užtikrinti ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės veiklą bei gyventojų saugumą. Arūnas Pudžemis paaiškino, kad šalies gynybos sistema ne visada gali būti aprūpinta perkant ar laikant reikalingą turtą taikos metu, todėl įstatymas leidžia paimti reikiamus objektus laikinai arba kaip rekviziciją. Rekvizicija skiriasi nuo laikino turto paėmimo tuo, kad rekvizicija yra naudojama iš karto ir to turto vėliau negrąžina, pavyzdžiui, maistas ar kuras, kuris suvartojamas valstybės poreikiams.

Turto paėmimo procesas – griežtai reglamentuotas ir dokumentuojamas

Turtas, kurio reikia valstybei gynybai ar gyvybiškai svarbioms funkcijoms užtikrinti, yra paimamas pagal griežtą tvarką. Valstybės institucijos, turinčios tokių poreikių, kreipiasi į savivaldybių administraciją, kuri organizuoja turto paėmimą. Bet kokio turto paėmimas yra fiksuojamas – fotografuojamas ir filmuojamas tiek išoriškai, tiek viduje, kad būtų galima įvertinti būklę ir kompensuoti nuostolius po to, kai karas baigsis. Tuo pačiu metu negali būti prašoma turto be aiškios ir pagrįstos priežasties.

Koks turtas gali būti paimtas ir kiek laiko trunka tokios priemonės?

Įstatymai draudžia paimti gyvenamąjį būstą be ypatingų priežasčių.

Tačiau bet kuris kitas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas gali būti laikinai paimtas, pavyzdžiui, transporto priemonės ar statybinės medžiagos, kurių reikia įtvirtinimams. Rekvizicija taikoma naikinamoms ar būtinoms suvartoti medžiagoms, tokioms kaip kuras ar maistas. Savininkai apie turto paėmimą dažniausiai sužino jau kelių dienų bėgyje, nes tai yra staigus veiksmas, svarbus greitai valstybės funkcijoms vykdyti.

Turto paėmimas iš gyventojų ir įmonių: kaip garantuojama teisinga tvarka?

Turtas gali būti paimamas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Visgi prioritetas teikiamas įmonėms, kurios dažnai turi daugiau reikalingų priemonių. Be to, tam tikros įmonės, kurios dalyvauja gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinime, pavyzdžiui, medicinos ar vandentiekio sektorius, yra apsaugotos nuo turto paėmimo. Taip pat svarbi yra socialinė atsakomybė – nebus paimamas paskutinis žmogaus turimas automobilis, jei tai sunkintų jo ar šeimos saugumą.

Turto vertės kompensavimas ir papildomos priemonės

Po karo ar mobilizacijos pabaigos turto savininkams yra grąžinamos paimtos priemonės, arba sumokama kompensacija, jei turtas buvo sunaikintas karo metu. Be turto paėmimo, valstybinės institucijos gali reikalauti būtinųjų užduočių atlikimo, t. y. naudotis įmonių darbuotojų darbo jėga ir technika tiesiogiai užduotims atlikti. Tai užtikrina, kad paimant turtą būtų saugoma ir efektyvi jo priežiūra bei naudojimas.

Toks teisinis reguliavimas ir vykdomos teisės aktų normos leidžia užtikrinti, kad net ir sudėtingomis karo sąlygomis būtų išlaikytas pusiausvyros ir teisingumo principas – valstybės poreikiai yra patenkinami organizuotai, o gyventojai bei įmonės yra apsaugoti nuo nepagrįsto turto netekimo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata R.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *