Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek kava, tiek arbata gali suteikti reikšmingos naudos sveikatai, jei vartojami reguliariai ir saikingai. Abu gėrimai yra prisotinti biologiškai aktyvių junginių, kurie gali padėti mažinti lėtinių ligų riziką, saugoti kepenis, palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei gerinti psichiką. Apie tai rašo „Health“.
Ligų prevencija
Atlikti stebimųjų tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos ir kavos vartojimas susijęs su mažesne mirtingumo rizika tiek prieš diagnozuojant diabetą, tiek jam jau esant. Šie gėrimai taip pat siejami su mažesne insulto ir demencijos rizika. Biocheminiai komponentai, tokie kaip polifenoliai arbatoje ir chlorogeno rūgštys kavoje, turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios palaiko smegenų ir kraujagyslių sveikatą.
Gyvenimo trukmės pailginimas
Kai kurie tyrimai nurodo, kad kasdienis arbatos ir kavos vartojimas gali susieti su ilgesne gyvenimo trukme. Vienas 2023 m. tyrimas parodė, kad kombinuotas gėrimų vartojimas sumažino bendrą mirtingumą: asmenys, geriantieji po tris puodelius arbatos ir ne mažiau kaip keturis puodelius kavos per dieną, turėjo 24 % mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o tie, kurie rinkosi keturis puodelius arbatos ir vieną puodelį kavos, riziką sumažino 22 %.
Kavos privalumai
Kava išsiskiria didesniu kofeino kiekiu: viename puodelyje yra apie 91,8 mg kofeino, todėl ji gali pagerinti budrumą, reakcijos greitį, fizinę ištvermę ir sportinius rezultatus. Be to, tyrimai nurodo, kad kavos vartotojų rizika susirgti nealkoholine kepenų suriebėjimo liga sumažėja apie 23 %, o kepenų fibrozės tikimybė – apie 32 %, palyginti su nekava geriančiais žmonėmis. Šie rezultatai rodo apsauginį kavos poveikį kepenims, ypač esant kitoms riebalų kaupimosi rizikoms.
Arbatos nauda
Arbata, ypač žalioji, turi savitų privalumų. Joje esanti aminorūgštis L-teaninas padeda mažinti stresą ir nerimą, gerina dėmesį be didelio nervingumo, kurį gali sukelti vien tik kofeinas. Vienas tyrimas parodė, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas sumažina depresijos simptomų atsiradimo tikimybę apie 34 %.
Arbata taip pat prisideda prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo ir kraujagyslių apsaugos, kas yra svarbu širdies ligų prevencijai.
Praktiniai patarimai
Nors abu gėrimai turi privalumų, svarbu atsižvelgti į asmeninius veiksnius: jautrumą kofeinui, miego kokybę, nėštumą ir vaistų sąveikas. Per didelis kofeino vartojimas gali trikdyti miegą, sukelti nerimą ar širdies ritmo sutrikimus. Patariama laikytis saikingo vartojimo: daugeliui suaugusiųjų tai reiškia iki kelių puodelių per dieną, o prireikus pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač turint lėtinių susirgimų.
Apibendrinant, nei arbata, nei kava nėra universaliai „geresnė“ – abu gėrimai gali prisidėti prie sveikatos, jei vartojami protingai ir pritaikant savo poreikiams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.