Didžiausios maisto tinklų grupės savininkas Dainius Dundulis viešai pasidalijo savo požiūriu apie ateinančius mėnesius maisto kainų atžvilgiu. Nors kai kurie ekonomistai perspėja apie ryškų produktų brangimą, Dundulis pabrėžė, kad iki šiol daugelis prognozių nepasitvirtino, tačiau visi išlaidos komponentai – energetika, darbo užmokestis ir žaliavos – pabrango, todėl spaudimas kainoms kilti išlieka.
Dundulio vertinimas ir prognozė
Dundulis primena, kad bendras maisto kainų rodiklis pastaruoju metu iš esmės beveik nepakito: kai kurių grupių kainos augo, kitų – krito. Vis dėlto verslininko nuomone, ilgalaikė sąnaudų augimo tendencija anksčiau ar vėliau atsilieps ir galime pamatyti „kainų šuoliuką” tam tikrose produktų grupėse. Jis nurodo, kad ypač stebimi pieno ir kiaulienos žaliavų kainų kilimai, kurie, tikėtina, atsispindės parduotuvių lentynose rudenį.
„Mano asmenine nuomone, spalio mėnesį maisto produktų infliacija gali siekti vidutiniškai kokius 2 proc.” – tokia konkreti Dundulio prognozė nubrėžia galimą tendencijos mastą. Tai reikštų, kad bendras krepšelis brangs santykinai nedaug, tačiau tam tikroms šeimoms ir tam tikroms prekėms pokytis gali būti pastebimas.
Grūdai, audros poveikis ir rinkos kontekstas
Kalbant apie grūdus ir duonos gaminius, Dundulis atkreipė dėmesį į platesnį Europos kontekstą: Lietuvos derlius vienas sprendžiančių veiksnių rinkos kainai neturi, nes šalies rinka integruota į bendrą Europos prekybą. „Grūdai duonos kainoje sudaro apie 25 proc.” – tai rodo, kad grūdų kainų svyravimai turi ribotą, bet konkretų poveikį galutinėms kepinių kainoms. Be to, energetikos ir darbo sąnaudų padidėjimas daro papildomą spaudimą kepykloms ir maisto gamintojams.
Audros ar kitų stichinių reiškinių poveikis gali sukelti trumpalaikius svyravimus žaliavų kainose, tačiau ilgesniu laikotarpiu įtaką lemia platesnės tiekimo ir paklausos grandinės bei euro zonos rinkos sąlygos.
Dyzelinas, PVM skirtumai ir vartotojų elgsena
Vertinant kuro kainų įtaką, Dundulis pažymėjo, kad pavasarį kilęs dyzelino brangimas neatsispindėjo tiesiogiai didesniame maisto kainų augime dėl kitų faktorių ir vartotojų elgsenos.
Be to, kaimyninės Lenkijos sprendimas sumažinti PVM kurui turėjo praktinį efektą: lietuviai vyksta į Lenkiją pilti kuro ir apsipirkti ten, o tai dalinai sumažina spaudimą Lietuvos parduotuvių apyvartai. „Lenkijoje PVM yra 5 proc., Lietuvoj yra 21 proc.” – šis skirtumas daro reikšmingą įtaką kainodarai ir pirkimų srautams.
Apžvelgiant visumą, Dundulio žinutė yra atsargiai įspėjanti: didelių šuolių maisto krepšelyje laukti nereikėtų, tačiau tam tikros prekių grupės, ypač pieno ir mėsos produktai, rudenį gali brangti. Vartotojams verta stebėti akcijas, planuoti pirkinius ir atkreipti dėmesį į kainų skirtumus tarp rinkų, o sprendimų priėmėjams – vertinti šalies mokesčių ir logistikos politikos įtaką vietos rinkai.
