Padidėjęs cholesterolio kiekis yra dažna problema, kuri dažnai neturi akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui gali užkimšti kraujagysles ir sukelti širdies bei kraujagyslių komplikacijų. Ne visuomet būtina iš karto vartoti vaistus – daugeliu atvejų reikšmingą įtaką rodikliams galima pasiekti keičiant gyvenimo būdą, ypač mitybą ir fizinį aktyvumą.
Kodėl cholesterolis nėra vien tik „blogis“
Cholesterolis reikalingas normaliai organizmo funkcijai: jis dalyvauja ląstelių membranų sudėtyje, hormonų ir vitamino D sintezėje bei tulžies rūgščių gamyboje. Problema kyla tuomet, kai padidėja mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekis, vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, kuris gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles.
„Svarbu suprasti, kuri cholesterolio dalis yra padidėjusi, – sako R. Patelas. – Riebalinės kilmės cholesterolis negali laisvai plaukti kraujyje. Jis turi būti supakuotas į daleles, vadinamas cholesterolio lipoproteinais.”
Efektyviausi nemedikamentiniai metodai
Vienas iš pagrindinių būdų pagerinti cholesterolio rodiklius yra fizinis aktyvumas. Aerobiniai pratimai, tokie kaip bėgimas, greita eisena ar važiavimas dviračiu, gali sumažinti MTL kiekį ir padidinti DTL („gerojo“) cholesterolio koncentraciją. Taip pat būtina mesti rūkyti – tiek tradicinės, tiek elektroninės cigaretės gali neigiamai veikti cholesterolio balansą.
Tačiau ypač stipriai įtaką daro mityba. Londono universiteto koledžo kardiologas Riyazas Patelas pabrėžia tam tikrų maisto medžiagų naudą. „Avižos yra labai geras būdas natūraliai sumažinti cholesterolio kiekį, – sako R. Patelas. – Viskas susiję su skaidulomis.” Tirpiosios skaidulos, randamos avižose, lęšiuose, pupelėse, vaisiuose ir kai kuriose daržovėse, prisijungia prie cholesterolio žarnyne ir mažina jo įsisavinimą.
„Kitas dalykas – steroliai ir stanoliai, – priduria R. Patelas. – Tai augalinės kilmės junginiai, kurių yra praturtintuose jogurtuose, tepamuose riebaluose ir maisto papilduose. Organizmas juos supainioja su cholesteroliu.” Šie junginiai gali sumažinti cholesterolio įsisavinimą ir paprastai duoda apie 10 proc.
MTL sumažėjimą.
Ką verta riboti ir kaip elgtis praktiškai
Svarbu sumažinti sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų vartojimą – riebioje mėsoje, svieste, kepiniuose, gruzdintame maiste. „Tarkime, valgote labai daug kepinių, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, – sako R. Patelas. – Kai šie sotieji riebalai įsisavinami, jie trukdo kepenims pašalinti MTL cholesterolį, todėl jo kiekis kraujyje didėja.” Taip pat cukrus gali skatinti nepalankią lipidų pusiausvyrą.
Rekomendacijos: įtraukti daugiau pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų, sėklų, šviežių daržovių ir vaisių; rinktis neriebius arba steroliais praturtintus pieno produktus; reguliariai užsiimti fizine veikla ir kontroliuoti kūno svorį. Stebėti cholesterolio rodiklius rekomenduojama reguliariai – gydytojas pagal bendrą riziką nuspręs, ar pakanka gyvenimo būdo pokyčių, ar reikalingi vaistai.
„Tikriausiai optimaliausia yra tiesiog valgyti viską saikingai”, – apibendrina R. Patelas. Subalansuota mityba kartu su aktyviu gyvenimo būdu dažnai leidžia išvengti skuboto prie statinų ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.