Sekmadienį ankstyvą rytą Varėnos rajono gyventojus pažadino neįprasti garsai ir socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdo įrašai. Karinių oro pajėgų radarai užfiksavo žymą, judėjusią Kaliningrado kryptimi – įtariama, kad tai galėjo būti iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis. Kariškiai skelbė, kad duomenys neparodė tiesioginės grėsmės visuomenei, tačiau incidentas sukėlė daug klausimų apie oro erdvės stebėjimo tikslumą ir reakcijos algoritmus.
Ką fiksavo radarai ir kas buvo pranešta gyventojams
Vėliau išplatintame kariuomenės pranešime rašoma: „Turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipą, tačiau stebėta jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams. Žymai palikus Lietuvos oro erdvę, pagrindo skelbti oro atakos įspėjimo signalą nebuvo“. Vis dėlto gyventojai teigia objektus girdėję ir matę anksčiau nei pranešė radarai: „03:17 val. virš Eišiškių skrido link Varėnos”, „03:29 val. Salovartėj girdėjosi”, „Girdėjau – būtent 03:29”, – skelbė Varėnos rajono grupių nariai.
Netikrumas ir institucinė reakcija
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas pabrėžė, kad tyrimas tęsiasi ir svarstomos kelios versijos: ar tai buvo dronas, provokacija ar tiesiog klaidingas fiksavimas. Jis pažymėjo: „Faktiškai jokios reakcijos nebuvo. Tad irgi galima daryti tam tikrą prielaidą, kad tai greičiausiai nebuvo ukrainietiškas nukrypęs dronas, nes apie tai būtų pranešta ir apie tai būtų diskutuojama, kad toks įskrido ir praskrido per Baltarusijos teritoriją”. Po pietų Vilniaus regione skelbiamas „Geltonas” oro pavojus – nukelta priedangoms, uždarytas Vilniaus oro uostas ir pakelti NATO naikintuvai. Vėliau paaiškėjo, kad pranešimo priežastis viename iš atvejų buvo paukščių būrys.
Eksperto vertinimas: sistemos spragos
Saugumo ekspertas Arūnas Kumpis kritiškai vertina reagavimą ir techninius pajėgumus.
Jis akcentuoja, kad užfiksavimo ir įskridimo laikas nėra tas pats: „Dar nereiškia, kad tie laikai, kuriuos pasakė kariuomenė, yra realūs. Tai reiškia, kad tai yra laikai, kada jie užfiksavo tą objektą. Užfiksavimas ir įskridimas yra du skirtingi dalykai”. Ekspertas taip pat teigė: „Akivaizdu, kad rizika gyventojams buvo pirmuoju, o ne antruoju atveju. Bet, kadangi sistema neveikia, vyksta elementariausias būrimas iš kavos tirščių. Valdininkai galvoja apie savo užpakalius. Gaunasi loterija – ką daryti? Spėjimo būdu ne visada pataikysi – gali išlošti, gali pralošti. Belieka tik teisintis, kaip antruoju atveju, kad geriau _persidrausti_, nei _nedasidrausti_. Pirmuoju atveju _nedasidraudė_ ir tada tenka aiškintis, kad pagal visus požymius galvojome, jog grėsmės nėra. Įsivaizduokite, dronai raižo jautriausioje NATO gynybos vietoje, Suvalkų koridoriuje, o mes nusprendžiame, kad mums tai pavojaus nekelia”.
Kumpis aiškina, kad trūksta artimojo nuotolio radarų, garso sensorių ir kitų jutiklių tinklo, leidžiančio realiu laiku atskirti paukščius nuo bepiločių ar raketų ir skubiai reaguoti.
Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai
Politikai ragina aiškumo. Liberalų lyderė sakė, jog ministras bus kviečiamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą: „NSGK su ministru aiškinsimės, kokia yra situacija, kaip veikia tie algoritmai, kodėl vienais atvejais priimamas sprendimas siųsti žinutes, kitais – ne”. Valstybės interesas aiškus – gyventojus informuoti laiku ir vienodai, o įspėjimų siunčiami tvarka turi būti patikima.
Incidentas parodė, kad nors realaus pavojaus galbūt nebuvo, padidėjęs incidentų dažnis ir technologinių spragų akivaizdumas reikalauja skubių investicijų į radarų, akustinių sensorių ir duomenų apdorojimo sistemas bei aiškių procedūrų gyventojų perspėjimui.