Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamas papildomas finansavimas Ukrainos karo pabėgėliams – daugiau kaip 12,2 mln. eurų. Sprendimas patvirtina, kad Lietuva toliau palaiko nuo karo bėgančius žmones ir užtikrina paramos tęstinumą, nepaisant to, kad nuo plataus masto invazijos praėjo daugiau nei ketveri metai.
Ką dengs papildomos lėšos
Daugiau kaip 11,94 mln. eurų numatyta padengti jau patirtas išlaidas už šių metų balandžio–birželio laikotarpį. Šios lėšos daugiausia padengs savivaldybių ir kitų institucijų išlaidas, susijusias su socialinių išmokų mokėjimu ir kitomis pagalbos priemonėmis pabėgėliams. Papildomai beveik 310 tūkst. eurų rezervuota būsimiems išlaidų periodams nuo 2026-07-01 iki 2026-09-30: vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, vaikų ugdymo išlaidų kompensavimams, nelydimų nepilnamečių ir be tėvų globos likusių vaikų socialinei globai bei socialinėms paslaugoms užsieniečiams.
Kur ateina pinigai ir kokia kontrolė
Nutartyje nurodoma, kad lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų pinigų. Finansų ministerija pabrėžia, jog toks sprendimas leis užtikrinti nenutrūkstamą paramos teikimą ir padengti jau vykusias išlaidas. Visos lėšos pasieks savivaldybes Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, o numatyti kontrolės mechanizmai – lėšų panaudojimo stebėsena ir deklaravimas – ribos galimas piktnaudžiavimas ir garantuos, kad parama bus skirta būtent numatytoms priemonėms.
Tarptautinis kontekstas ir papildoma parama
Šiuo metu Europos Sąjunga paskelbė apie papildomą 1,4 mlrd. eurų finansinį paketą Ukrainai, finansuojamą iš pajamų, gautų investuojant įšaldytą Rusijos turtą. Tai rodo platesnį tarptautinį solidarumo kontekstą: ES naudojasi įšaldytų aktyvų pajamomis, kad padėtų Ukrainai atlaikyti karo pasekmes. Tokių sprendimų pasekmė – didesnė finansinė parama, skirta gynybai, valstybės finansiniam stabilumui ir humanitarinėms reikmėms Ukrainoje.
Medicinos įranga ir praktinė pagalba
Be piniginės paramos, Lietuva planuoja perduoti ir medicinos įrangos siuntas – daugiau kaip 412 tūkst.
eurų vertės aparatūrą: dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, pacientų stebėjimo monitorius, infuzinius siurblius, mobilų rentgeno aparatą, bronchoskopus ir kitas priemones. Tokia materialinė pagalba stiprina karo sąlygomis dirbančių gydymo įstaigų pajėgumus ir prisideda prie pacientų gydymo kokybės gerinimo.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors finansavimas padeda spręsti tiesiogines humanitarines ir socialines problemas, jis taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikius iššūkius: integracijos procesų finansavimą, viešųjų paslaugų įtampą mažesnėse savivaldybėse, vaikų švietimo ir psichosocialinės pagalbos poreikį. Svarbu, kad skiriamos lėšos būtų panaudojamos efektyviai, o administracinės procedūros – paprastos ir skaidrios, kad parama pasiektų tuos, kuriems ji reikalingiausia.
Galutinė šio sprendimo nauda priklausys nuo valstybės institucijų ir savivaldybių gebėjimo koordinuoti veiksmus, prižiūrėti lėšų panaudojimą ir užtikrinti, kad pagalba ne tik laikinai palengvintų sunkumus, bet ir sudarytų prielaidas tvariai integracijai į Lietuvos visuomenę.
