Sąnarių problemos dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje, kuomet dėl įvairių ligų ar traumų sąnariai nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų – atsiranda skausmas, ribojamas judėjimas. Tokiais atvejais kartais rekomenduojamas sąnario pakeitimas endoprotezu, kuris padeda atkurti judrumą ir sumažinti skausmą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pirmieji sąnarių skausmai dar nereiškia būtinybės iš karto keliauti pas chirurgą – dažniausiai taikomi įvairūs konservatyvūs gydymo metodai, kurie gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Viena dažniausių sąnarių ligų yra osteoartrozė, kai sąnario kremzlė palaipsniui išblunka, pradeda skilti ir dylančios kremzlės vietoje gali atsirasti kaulinės išaugos. Tai sukelia skausmą ir judesių ribojimą. Žmogaus organizmas stengiasi šiuos pokyčius kompensuoti aktyvuodamas savigydos mechanizmus – sąnario kraštuose formuojasi kaulinės išaugos, vyksta sąnario kapsulės randėjimas, tačiau šie procesai dažnai tik apsunkina judėjimą. VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas doc. dr. Giedrius Kvederas pabrėžia, kad osteoartrozė pirmiausia yra gyvenimo būdo ir sąnarių apkrovos problema, kurią būtina spręsti laiku.
Konservatyvūs gydymo metodai – pirmasis žingsnis kovoje su sąnarių skausmu
Jei diagnozuojami radiologiniai sąnarių pokyčiai, pavyzdžiui, dilimas, tai nereiškia, kad sąnarius iš karto reikia keisti endoprotezu. Pirmiausia taikomi konservatyvūs metodai, kaip mankšta, fizinio krūvio korekcija, fizioterapinės procedūros, medikamentinis gydymas nuo skausmo ir uždegimo, bei įvairios injekcijos. Šie būdai padeda išlaikyti judrumą, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti sąnario būklę.
Mankšta yra būtinas gydymo komponentas, nes ji gerina sąnarinio skysčio cirkuliaciją, būtina kremzlės aprūpinimui maistinėmis medžiagomis ir energija. Tačiau svarbu suprasti, kad krūvis sąnariams turi būti subalansuotas – per didelis fizinis aktyvumas ar netinkamos sporto rūšys gali tik sustiprinti problemą.
Gydytojas primena, kad mankšta nėra tas pats, kas intensyvus sportas, todėl pacientai turi konsultuotis, kokia veikla jiems būtų tinkama.
Kada pagalvojama apie sąnario endoprotezavimą?
Endoprotezavimas yra paskutinė gydymo galimybė, taikoma tuomet, kai klostosi pažengusi osteoartrozė ar kitos sąnarių ligos, ir kai sąnarys yra ypač pažeistas – kremzlė susidėvėjusi, kaulas deformavęsis, susidaro cistos, pažeidžiami raiščiai bei sausgyslės. Tokiu atveju sąnario judėjimas lydimas stipraus skausmo, konservatyvios priemonės nebeefektyvios, ir tik operacija gali atkurti komfortą.
Dažniausiai atliekamos kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijos, sudarančios apie 90 procentų visų procedūrų. Tačiau esant poreikiui, protezuojami ir kiti mažesni sąnariai, tokie kaip peties, alkūnės ar riešo. Operacijai dažnai pasirenka vyresni nei 50 metų pacientai, ypač tie, kurie dirba fizinį darbą arba turi viršsvorį. Vis daugiau jaunų žmonių taip pat ryžtasi šiai procedūrai, siekdami greičiau atgauti judėjimo laisvę ir sumažinti skausmą.
Endoprotezavimo procedūros eiga ir rizikos
Klubo sąnario endoprotezavimas apima visų sąnarinio paviršiaus komponentų pakeitimą, o kelio sąnario operacijoje dažniausiai keičiami blauzdikaulio ir šlaunikaulio paviršiai, kartais ir girnelė. Operacija yra sudėtinga, reikalaujanti kruopštaus paciento paruošimo – būtina koreguoti lydinčias ligas, aptarti anestezijos galimybes ir chirurginę taktiką.
Kaip ir bet kokiai didelės apimties operacijai, endoprotezavimui būdingos tam tikros komplikacijos – nervų ar kraujagyslių pažeidimai, kaulų lūžiai tvirtinimo metu, infekcijos rizika, pooperaciniai skausmai ir judesių ribojimas. Klubo sąnario atvejais dažniausia komplikacija yra sąnario rutuliuko išnirimas, o po operacijos pacientai gali patirti traumų dėl griuvimų. Be to, nei vienas protezas nėra amžinas – dažniausiai jo tarnavimo laikas siekia 10 metų, po to gali prireikti pakartotinės operacijos, kuri būna sudėtingesnė ir rizikingesnė.
Pooperacinė reabilitacija ir perspektyvos
Pooperacinis laikotarpis yra labai svarbus sėkmingam sveikimui. Reabilitacijos metu siekiama atkurti judesių amplitudę, sumažinti skausmą ir pagerinti raumenų stiprumą. Pilnas pasveikimas gali užtrukti net kelis mėnesius – dažniausiai apie 2–3 mėnesius pacientai turi planuoti nedarbingumą. Reabilitacija turi būti pradėta kuo anksčiau ir vykdoma profesionaliai, kad būtų išvengta komplikacijų ir pasiektas geriausias rezultatas.
Lietuvos medicinos laimėjimai šioje srityje yra aukšto lygio – tiek implantų kokybė, tiek chirurginė technika ir pacientų priežiūra sparčiai tobulėja. Nepaisant technologijų pažangos, kol kas nėra atrasta efektyvių medikamentų, galinčių visiškai užkirsti kelią osteoartrozei ar kitoms sąnarių ligoms. Todėl sąnario keitimas dirbtiniais implantais išlieka svarbia priemone užtikrinti gerą gyvenimo kokybę tiems, kurių sąnariai stipriai pažeisti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.