Vasaros metu įvykęs Marijampolės incidentas, kai vos 12 metų mergaitė buvo apsupta būrio paauglių, mušama, filmuojama ir žeminama, sukėlė stiprų visuomenės pasipiktinimą. Įvykio aplinkybės, viešai paskelbti vaizdo įrašai ir liudininkų pasakojimai paskatino diskusiją apie paauglių elgesį, atsakomybę ir teisėsaugos reakciją.
Tyrimas ir nusivylimas dėl procedūrų
Sumuštos mergaitės mama Renata pasakojo, kad iškart po įvykio nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, tačiau patyrė didelį nusivylimą pareigūnų požiūriu. „Iškart po tų muštynių aš su dukra iškart nuėjau į policiją ir parašiau pareiškimą. Tačiau policijos tyrėja sakė, kad čia net teismo nepasieks, nes jie nepilnamečiai“, – nusivylimo neslėpė mergaitės mama.
Tokia reakcija paskatino mamos ir plačiosios visuomenės abejones dėl to, ar institucijos pakankamai gina nukentėjusius vaikus ir ar teisėsauga turi priemonių tinkamai reaguoti į masinį paauglių smurtą. Renata aiškiai išreiškė lūkesį, kad atsakomybė bus: „Jie turi atsakyti už savo veiksmus. Mes diskutuojam su draugėm ir, kai manęs klausia, ko tu tikiesi iš teisinio proceso, aš draugėms sakau, kad nelinkiu kalėjimo tai mergaitei, kuri mušė, bet atsakomybė turi būti. Bent viešųjų darbų eitų padirbėt, kad suvoktų, jog yra pasekmės“.
Vieša diskusija ir liudininkų pasakojimai
Incidentas taip pat tapo diskusijų laidos „Už ar prieš?“ tema, kur žurnalistai ir liudininkai apžvelgė panašius atvejus. Televizijos ir renginių vedėjas Paulius Skučas atkreipė dėmesį į kartotinius paauglių susirėmimus mieste ir policijos galimybių ribas: „Juos policija sugaudydavo, nuveždavo namo, o vaikai jau po kelių valandų vėl grįždavo prie Sporto rūmų. Pareigūnai sakė, kad mes nieko negalime padaryti, nes jie nepilnamečiai.“
Jis taip pat aprašo situacijos intensyvumą: „Įsivaizduokit, ten dūžta langai, sirenos kaukia, pastatas niokojamas, tvoros vartomos, paaugliai su kaukėmis, paslėpę veidus, siautėjo.
Bet apogėjų viskas pasiekė, kai viduryje baltos dienos kaukėti paaugliai, nebijodami nieko, su kaukėmis, su lazdomis ir akmenimis puolė sporto rūmus saugančią apsaugą“.
Liudininkų pasakojimai rodo, kad smurto epizodai kartojasi, o kartais procesai teisme baigiasi simbolinėmis sankcijomis: „Įsivaizduokit, teismas finale kaltinamajam skyrė įspėjimą“, – pasakojo advokatė, prisimindama panašius atvejus.
Teisinė atsakomybė ir prevencija
Advokatų ir visuomeninių veikėjų nuomonės išsiskiria: vieni ragina griežtesnes sankcijas ir diskusijas apie atsakomybės amžiaus ribą, kiti pabrėžia poreikį apsaugoti nepilnamečius nuo neatitaisomos stigmatizacijos. „Paauglių smurto atvejų būna kiekvieną dieną“, – konstatavo advokatė Julija Manako-Galminė.
Tuo metu advokatė, ginanti smurtu kaltinamą mergaitę, ragina vertinti situaciją kompleksiškai: „Nejaugi jūs vaikus norite bausti? Mano atstovaujama mergaitė jau nubausta. Jai plaukia grasinimai, keiksmai, ji negali išeiti iš namų, ji labai išgyvena“.
Šis atvejis primena, kad sprendimai turi būti subalansuoti: reikia užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir teisingumą, bet kartu ir apsaugoti jaunus asmenis nuo socialinės izoliacijos. Viešos institucijos, švietimo įstaigos ir šeimos turi aktyviau dirbti su prevencijos programomis, emocinio intelekto ugdymu ir greita pagalba nukentėjusiems vaikams.