Per pastaruosius metus vidutinį atlyginimą gaunantis Lietuvos gyventojas savo pirkinių krepšelyje gali įsigyti maždaug 11,4 proc. daugiau maisto produktų nei prieš metus. Tokį vertinimą leido pateikti Valstybės duomenų agentūros ir prekybos tinklų skaičiavimai: atlyginimai „į rankas“ per metus išaugo 9,1 proc., tuo tarpu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų įprastos kainos sumažėjo. Praktikoje tai reiškia, kad už tą pačią sumą galima nusipirkti daugiau arba sutaupytus pinigus skirti kitoms reikmėms.
Kur labiausiai juntamas kainų kritimas?
Didžiausias nuosmukis fiksuojamas kasdienio vartojimo šviežiose maisto prekių kategorijose. Prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimais, rugpjūtį vidutinės maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos parduotuvėse buvo 3,9 proc. mažesnės nei prieš metus ir 2,1 proc. mažesnės nei liepą. Valstybės duomenų agentūros duomenys nurodo, kad maisto kainos rugpjūtį buvo vidutiniškai 2,1 proc. mažesnės nei tuo pačiu periodu 2025 m.
Pavyzdžiui, „Maxima“ nurodo tokius pokyčius per metus: pieno produktai atpigo 6,5 proc., mėsos gaminiai – 8,7 proc., šviežia kiauliena – net 30,6 proc., kulinarijos gaminiai – 6,9 proc., duonos gaminiai – 11,8 proc., daržovės – 4,8 proc., vaisiai – 8,7 proc., konservuota bakalėja – 6,5 proc. Tokie rodikliai aiškiai rodo, kad konkurencija ir tiekimo grandinių stabilizacija turėjo tiesioginį poveikį pirkėjų sąskaitoms.
Ekspertų vertinimai ir praktinės pasekmės
„Atsižvelgiant į statistinį atlyginimų ir maistų kainų pokytį, perkamoji dirbančių gyventojų galia maisto atžvilgiu per metus padidėjo apie 11,4 proc. – mūsų skaičiavimais, toks augimas nebuvo fiksuotas bent pastaruosius 5 metus. Nepaisant drastiško energetinių išteklių kainų šuolio, maisto produktų gamintojams ir prekybininkams bendromis pastangomis šiemet pavyko ne tik užtikrinti stabilų kainų lygį – didžioji dalis kasdienio vartojimo produktų netgi pigo. Skaičiavimus pavertus praktika, vieniems tai reiškia galimybę daugiau nei dešimtadaliu papildyti įprastų pirkinių krepšelį, pavyzdžiui, viena brangesne ar keliomis pigesnėmis maisto prekėmis, kitiems – nekeitus maisto vartojimo įpročių, sutaupytą sumą paskirti kitiems tikslams“, – sako Darius Undzėnas, „Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius.
Bankų analitikai primena, kad nors maisto kainos atpigo, bendras namų ūkio išlaidų vaizdas vis tiek priklauso nuo kitų sąnaudų dinamiko. „Jei prieš 20 metų vidutiniam Lietuvos namų ūkiui daugiau nei 25 proc. visų išlaidų tekdavo skirti maistui, tai užpernai ši dalis sumažėjo iki 19 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Kokią išlaidų dalį maistui išleidžiame šiemet, duomenų dar nėra, bet augančios gyventojų pajamos ir atpigę maisto produktai vienareikšmiškai rodo, kad ši kreivė toliau leidžiasi žemyn”, – sako Julius Ivaška, „Urbo” banko Verslo tarnybos direktorius.
„Metinei infliacijai pasiekus beveik 6 proc. kartelę, būtų per drąsu teigti, kad Lietuvos žmonių perkamoji galia per pastaruosius metus žaibiškai išaugo. Šalia atpigusių maisto produktų įprastų kainų matome išaugusius būsto išlaikymo, kasdienių kelionių, energetinių išteklių, skolinimosi bei kitų paslaugų kaštus. Tačiau akivaizdu, kad aktyvi prekybos tinklų konkurencija suteikia apčiuopiamą naudą pirkėjų piniginėms – atpigę kasdienio vartojimo maisto produktai leidžia kiek amortizuoti kitų vartojimo išlaidų augimą“, – teigia J. Ivaška.
Praktinis patarimas vartotojams: palyginkite kainas, planuokite pirkinius ir atkreipkite dėmesį į sezoninę produkciją – tai padės dar labiau padidinti perkamąją galią. Nors maisto atpigimas suteikia papildomą lankstumą biudžete, vis dėlto svarbu stebėti ilgalaikes tendencijas ir kitas išlaidų kategorijas, kurios gali neutralizuoti dalį šių naudos.