Dirbtinis intelektas ir automatizacija keičia darbo pobūdį greičiau nei daugelis tikėjosi. Kartu kyla klausimas: jei technologijos leidžia atlikti tą patį darbą per trumpesnį laiką, ar visuomenė turėtų mažinti darbo valandas? Diskusija apie keturių darbo dienų savaitę vėl sugrįžo į viešąją erdvę, o tyrimai iš įvairių šalių rodo tiek potencialią naudą, tiek sudėtingas įgyvendinimo problemas.
Kodėl svarstoma trumpinti darbo savaitę?
Tyrimai rodo, kad sutrumpinus darbo savaitę gali pagerėti darbuotojų psichinė ir fizinė sveikata, padidėti pasitenkinimas gyvenimu ir net darbo našumas. 2025 m. atliktas eksperimentas fiksavo, kad darbuotojai geriau miega, daugiau sportuoja ir turi daugiau laiko šeimai bei bendruomenės veiklai. Daugiau laisvo laiko taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą ir pravaikštų skaičių, o darbdaviams tai gali pagerinti įvaizdį bei talentų pritraukimą.
Empiriniai rezultatai ir jų reikšmė
Tačiau svarbu pažymėti, kad dauguma sėkmingų pavyzdžių – pilotiniai projektai arba aukštos pridėtinės vertės įmonės, kur darbo rezultatai aiškiai matuojami. Tyrimo autoriai pažymi, kad „jei technologinė pažanga ir toliau didins produktyvumą, kyla esminis klausimas: kas gaus naudą iš šio augimo?“ Tai – tiek politinis, tiek socialinis pasirinkimas, ar produktyvumo dividendai bus skirti didesniems atlyginimams, pelnui ar daugiau laisvo laiko.
Iššūkiai paslaugų sektoriuose
Keturių dienų savaitę sunkiau pritaikyti sektoriuose, kur būtina nuolatinė darbuotojų buvimo vietoje priežiūra – sveikatos apsauga, vaikų priežiūra, svetingumas, mažmeninė prekyba. Čia problemos kyla dėl pamainų, paslaugų tęstinumo ir būtinybės turėti pakankamai personalo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai klausimas, kaip organizuoti darbą, o ne neišsprendžiama kliūtis: „Geresnė sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų savijauta bei mažesnis perdegimas gali pagerinti paslaugų kokybę ir sumažinti klaidų skaičių“, – komentuoja jie.
Lietuvos kontekstas: pasirengimas ir rizikos
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad pokyčiai darbo organizavime jau vyksta natūraliai: „Stengiamasi jautriai atsižvelgti į darbuotojo poreikius ir produktyvumą. Yra įmonių, kurios neriboja atostogų dienų, daromi ir keturių darbo dienų eksperimentai.“ Tačiau ji taip pat pabrėžia rizikas: „Šiuo metu stebime rizikas dėl konkurencingumo, o toks sprendimas situaciją dar labiau komplikuotų.“
Ekspertė primena, kad Lietuvos ekonomikos struktūroje vis dar daug vidutinės ir mažos pridėtinės vertės veiklų, kur sukuriama vertė tiesiogiai priklauso nuo išdirbto laiko. Todėl platesnio masto sprendimui reikėtų didelių investicijų į technologijas, švietimą ir perkvalifikavimą. Be to, kyla ir politinių klausimų dėl atlyginimų: „Trumpesnė darbo savaitės idėja būtų populiari tik jei atlyginimai nenukentėtų, o ekonomiškai prasminga – tik jei produktyvumas pašoktų tiek, kad būtų kompensuoti nuostoliai dėl sutrumpėjusio darbo laiko“, – komentavo ji.
Apibendrinant, keturių darbo dienų savaitė nėra vienareikšmis sprendimas. Ji gali atnešti socialinės gerovės laimėjimus ir paskatinti produktyvumo augimą, tačiau reikalauja struktūrinių pokyčių, atsargaus įvertinimo ir sektorių specifinių sprendimų.