Daugelis vyrų gydytojų nelanko reguliariai – dažniausiai tik tuomet, kai jaučiamas aiškus skausmas ar ryškus sutrikimas. Toks elgesys lemia, kad daugelis rizikų ir lėtinių būklių lieka nepastebėtos tol, kol jos neprovokuoja rimtų komplikacijų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net fiziškai aktyvūs, geros savijautos vyrai gali turėti organizmo pakitimų, kurių jie nejaučia kasdien.
Tyliai vystantys sutrikimai
Kaip pastebi Sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytojas E. Šivickas, daugelis ligų progresuoja be aiškių simptomų. „Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto.
Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto, inkstų pažaidos ar kitų komplikacijų riziką”, – teigia gydytojas.
Tai reiškia, kad išoriškai sveikas gyvenimo būdas ne visada atspindi vidinę organizmo būklę. Daugelis užslėptų sutrikimų – arterinė hipertenzija, dislipidemija, gliukozės apykaitos pokyčiai ar kepenų suriebėjimas – ilgai lieka nepastebėti, bet palaipsniui didina rimtų ligų riziką.
Mitai apie fizinį aktyvumą ir sveikatą
„Aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, tačiau jis neapsaugo nuo visų ligų. Net ir fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas”, – aiškina gydytojas.
Rekomenduojama nesureikšminti vien tik sporto kaip garantijos: nebenustatytos rizikos veiksnius reikia stebėti laboratoriniais tyrimais ir gydytojo konsultacija.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kasdieniai pakitimai, kuriuos daugelis nurašo stresui ar amžiui, gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. „Jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miego kokybė, atsiranda nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikos svyravimai, verta pagalvoti apie platesnį sveikatos įvertinimą”, – teigia gydytojas.
Nuovargis gali būti susijęs su mažakraujyste, skydliaukės sutrikimais, gliukozės apykaitos problemomis ar miego sutrikimais; sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai kartais nurodo kraujagyslių ar hormoninius pokyčius.
Hormonai, tyrimai ir prevencija
„Dažniausiai kalbama apie testosteroną, tačiau ne mažiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis.
Testosterono sumažėjimas gali pasireikšti sumažėjusiu libido, erekcijos sutrikimais, nuovargiu, prastesne nuotaika ar raumenų masės mažėjimu”, – pasakoja gydytojas. Tačiau specialistai ragina neskubėti vartoti preparatų be ištyrimo. „Sunerimti verta tada, kai simptomai yra nauji, progresuoja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju svarbiausia ne pradėti savarankiškai vartoti papildus ar hormoninius preparatus, o kreiptis į gydytoją ir atlikti tikslingą ištyrimą”, – sako specialistas.
Profilaktikai dažnai rekomenduojami bendras kraujo tyrimas, gliukozė (nevalgius), lipidograma, kreatininas ir kepenų fermentai; esant poreikiui – feritinas, vitaminas B12 ar D. Lietuvoje veikia prevencinės programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligoms, prostatos ir storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai. Reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia laiku imtis gyvensenos pokyčių ar gydymo ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.