Seime įregistruoti teisės aktų pakeitimai vėl atkreipė dėmesį į ilgai diskutuotą Vilniaus metro idėją: grupė parlamentarų siūlo sudaryti teisinius mechanizmus, leidžiančius įgyvendinti metro projektą kaip ypatingos valstybinės svarbos iniciatyvą. Siūloma ne tik integruoti metropoliteną į viešojo transporto sistemą, bet ir numatyti tinkamą infrastruktūrą kelioms transporto rūšims bei galimą sąsają su „Rail Baltica“.
Siūlymai ir argumentai
Viena iš pataisų rengėjų pozicijų atstovauja parlamentaras Tomas Tomilinas, kuris akcentuoja tarptautinių miestų patirtį ir rekomenduoja mišrų sprendimą – dalinai požeminį, dalinai antžeminį metro. Jis teigia, kad tokia sąsaja leistų geriau susieti traukinius su miesto centru ir praplėsti transporto tinklą be visiško požeminio tunelio tiesimo. Tomilinas taip pat siūlo stotį įrengti prie Baltojo tilto, kad „Rail Baltica“ būtų natūraliai pratęsta per miesto centrą.
„Visi pažangūs Vakarų miestai eina būtent tuo keliu, kad jungia traukinių sistemą su miesto poreikiais. Ir nestato metro po žeme, bet stato mišrų metro, kaip Paryžius – ten, kur apgyvendinimas, [senamiestis](https://madeinvilnius.lt/tema/vilniaus-senamiestis/), centre eina (linija – BNS) po žeme, o toliau – ant žemės. Daug pigiau“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
Politikas taip pat nurodo platesnę priežastį, kodėl valstybė turėtų prisidėti prie tokio projekto: „Nes yra ir karinio mobilumo, ir evakuacijos, ir slėptuvių poreikiai, (…) yra daugybė kitų priežasčių, dėl ko reikėtų tokius strateginius projektus jungti, nes išsprendžia Vilniaus greito susisiekimo, evakuacijos, slėptuvių klausimą.“
Oponentų nuogąstavimai
Iniciatyva susiduria su kritikais tiek vyriausybėje, tiek opozicijoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Rimantas Sinkevičius kvestionuoja poreikį ir finansinį pagrįstumą: „Nežinau, kam reikia prisiūti muziką prie apelsino šiuo atveju. Jeigu turite pinigų, įgyvendinkite – aptarkite Vyriausybėje, savivaldybėje.
Ar savivaldybė kreipėsi kur nors ieškodama finansų? Ką nors darė? Ar nori tiesiog Vyriausybės sąskaita, kad [Seimas] įpareigotų?“
Buvo ir kitų nuomonių, kurios pabrėžia ES finansavimo neapibrėžtumą bei galimą politinę motyvaciją: „Kas žino, kaip atrodo diskusijos dėl Europos Sąjungos biudžeto… Dėl su Europos Sąjungos biudžetu bus _drakė_ didžiulė…“, – teigė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė ir pažymėjo, kad ES lėšų skyrimas tokio masto projektui mažai tikėtinas, o integracija su „Rail Baltica“ kelia papildomų techninių ir finansinių iššūkių.
Techniniai ir socialiniai aspektai
Praktiniu požiūriu tokio projekto įgyvendinimas reikalautų detalios urbanistinės analizės, finansavimo modelių ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Miesto plėtra, paveldo apsauga, gyventojų tankumas ir kelionių srautų analizė yra būtini, kad būtų galima įvertinti investicijų atsiperkamumą. Tuo pačiu svarbu aiškiai apibrėžti darbų etapų prioritetus: kurios atkarpos būtų statomos pirmos, kokios stotys reikalingos tranzitui ir kaip užtikrinti sąsają su tarpmiestiniais traukiniais.
Ką toliau
Artimiausiu metu klausimas greičiausiai bus svarstomas komitetuose ir tarp institucijų. Jei projektas gaus politinį palaikymą, reikės rengti detalų studijų ciklą, viešas konsultacijas ir ieškoti tiek valstybės, tiek tarptautinio finansavimo modelių. Diskusija dėl metro ir toliau tik parodys, kiek miestui svarbūs ilgalaikiai infrastruktūros sprendimai ir kaip jie dera su saugumo bei finansinio realumo reikalavimais.
