Pastarosiomis dienomis dyzelino kaina Lietuvoje jau pasiekė „psichologinę“ dviejų eurų už litrą ribą. Kol dalis besipiktinančiųjų teigė, kad degalų visai nesipils arba vyks jų piltis į Lenkiją, socialiniuose tinkluose atsirado ir ne vienas siūlymas dyzeliną pakeisti aliejumi. Tačiau ekspertai įspėja – aliejus nėra degalai, tad bėdos gali būti daugiau nei naudos.
Internete – raginimai dyzeliną keisti aliejumi iš parduotuvės
„Pili po 1,30 euro ir galvos nesuki“. „Kai kas vietoje dyzelino bando pilti paprastą valgomąjį saulėgrąžų aliejų. Juk litras parduotuvėje kainuoja apie 1,54 euro. Ar esate kas bandę?“ Tokių ir panašių frazių feisbuke pastarosiomis dienomis išties netrūksta. Daug kas dalijasi nuotraukomis su į degalų bako angą įstatytais aliejaus buteliais.
Po nuotraukomis nestinga vairuotojų komentarų, kad jie neva jau kurį laiką į savo transporto priemones pila aliejų ir vargo nemato. Esą, ir pigiau, ir „net automobilis traukia geriau“, o ir Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų remti pinigais nereikia.
Iš tiesų dyzelino kainos pastaruoju metu daliai vairuotojų tapo sunkiau įkandamos. Dar praėjusią savaitę litro kaina svyravo tarp 1,85–1,90 euro. Pirmadienį naftai pabrangus iki beveik 110 JAV dolerių už barelį, dyzelino kaina Lietuvoje greitai šoktelėjo iki 2 eurų, kai kur ji buvo viršyta. Bet ar parduotuvėje parduodamas aliejus – tinkama pigesnė alternatyva?
Aliejus – ne degalai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros vedėjas docentas Saugirdas Pukalskas kategoriškas – noras sutaupyti vietoj dyzelino naudojant aliejų gali pridaryti daugiau bėdos, nei duoti naudos.
„Reikia suprasti, kad aliejus nėra degalai. Jis nėra paruoštas naudojimui automobilio variklyje. Visų pirma, jo klampa yra netinkama, jis yra daug tirštesnis. Antra, aliejuje yra daug visokių dervų ir nuosėdų, kurios gali užkimšti degalų tiekimo sistemą ir ilgainiui variklis nustos veikti. Taip, aliejumi varomas variklis veikti gali, tačiau priklauso daug ir nuo to, koks yra tas variklis, kokia jo karta ir pan.
Jeigu tai yra naujesnės kartos automobilis, tai tikrai geriau nerizikuoti“, – aiškino S. Pukalskas.
Pasak docento, aliejaus negalima painioti su kai kuriose degalinėse parduodamais biodegalais, mat pastarieji, nors ir gaminami iš aliejaus, yra specialiai pritaikyti naudojimui transporto priemonėse.
„Kai gaminami biodegalai, biodyzelinas, tai nėra aliejus. Jie gaminami iš aliejaus, bet tam reikalingas visas procesas, išvalymas, to aliejaus atskiedimas. Jeigu tai būtų paprastas aliejus, tai juk niekas ir negamintų to biodyzelino ir sakytų, kad čia yra biodegalai“, – pabrėžė mokslininkas.
Net ir biodyzelinas – ne į bet kokius automobilius
Kad aliejaus naudojimas vietoj dyzelino gali padaryti meškos paslaugą, įsitikinęs ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas. Anot eksperto, į senesnius automobilius iš tiesų buvo galima pilti aliejų, kol transporto priemonėse nebuvo pradėtos diegti aukšto slėgio degalų įpurškimo sistemos „Common Rail“.
„Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris, nes aliejus tėra žaliava, net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu. Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose“, – dėstė R. Gabartas.
Jis atkreipė dėmesį, kad eksperimentai iš akies, kai maišomi dyzelino ir biodegalų kokteiliai, nekalbant jau apie maisto gamybai skirtą aliejų, gali lemti kuro siurblių, purkštukų sugadinimą ir degalų filtrų užkimšimą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.