Europoje šiais metais didelį nerimą sukėlęs hantavirusas vėl atsidūrė sveikatos specialistų dėmesio centre. Po mirtimi pasibaigusių susirgimų ir naujo įvežtinio infekcijos atvejo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) atnaujino rekomendacijas. Nors specialistai ramina, kad pavojus visuomenei išlieka labai mažas, kai kurios šio viruso savybės verčia išlikti budriems.
Hantavirusas nėra nauja liga, tačiau 2026 metais Europoje užregistruoti įvykiai paskatino sveikatos institucijas dar kartą įvertinti galimą jo plitimą ir pasirengimą naujiems infekcijos atvejams.
Ypatingą susirūpinimą sukėlė viena hantaviruso atmaina, kuri, kitaip nei dauguma kitų šios grupės virusų, tam tikromis aplinkybėmis gali plisti tarp žmonių.
Naujausia specialistų paskelbta informacija leidžia geriau suprasti, kokia grėsmė iš tiesų egzistuoja ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį.
Europoje užfiksuoti ir mirties atvejai
2026 metų gegužę sveikatos priežiūros institucijos pranešė apie neįprastą infekcijos protrūkį kruiziniame laive „MV Hondius“, plaukiojusiame Pietų Atlante.
Laive buvo 149 keleiviai ir įgulos nariai iš 23 skirtingų valstybių. Tarp jų buvo ir Europos Sąjungos šalių piliečių.
Tyrimų metu nustatyta, kad susirgimus sukėlė Andų hantavirusas, daugiausia paplitęs Pietų Amerikoje.
ECDC duomenimis, su šiuo protrūkiu buvo susiję 12 patvirtintų ir vienas tikėtinas infekcijos atvejis. Trys žmonės mirė.
Vis dėlto liepos 2 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad protrūkis suvaldytas ir baigėsi.
Tačiau tuo sveikatos specialistų dėmesys šiai infekcijai nesibaigė.
Paaiškėjo naujausia informacija: specialistai atnaujino rekomendacijas
Rugpjūčio mėnesį Prancūzijos sveikatos institucijos pranešė apie dar vieną įvežtinį Andų hantaviruso infekcijos atvejį.
Infekcija nustatyta iš Argentinos atvykusiam keliautojui, kuris lankėsi Prancūzijoje, o vėliau išvyko į Ispaniją. Šio žmogaus ligos eiga buvo lengva, hospitalizacijos neprireikė.
Rugsėjo 18 dieną ECDC atnaujino mokslines rekomendacijas, skirtas kontaktą su Andų hantavirusu užsikrėtusiais asmenimis turėjusių žmonių stebėsenai ir apsaugos priemonėms.
Specialistai pabrėžė, kad viruso perdavimas tarp žmonių yra retas ir dažniausiai siejamas su artimu bei ilgalaikiu kontaktu.
Svarbu ir tai, kad po kruizinio laivo protrūkio buvo stebėti 237 sąlytį turėję asmenys iš 15 šalių. Tarp jų naujų antrinių užsikrėtimo atvejų nenustatyta.
Remiantis paskelbtais vertinimais, rizika bendrajai Europos Sąjungos visuomenei išlieka labai maža.
Kaip užsikrečiama hantavirusu?
Hantavirusai yra virusų grupė, kurios natūralūs platintojai – graužikai.
Dažniausiai žmogus užsikrečia įkvėpęs ore pasklidusių smulkių dalelių, užterštų infekuotų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis.
Tokia situacija gali susidaryti tvarkant seniai nenaudojamas patalpas, garažus, sandėliukus ar sodybas, kuriose lankėsi pelės ir kiti graužikai.
Tačiau Andų hantavirusas išsiskiria viena svarbia savybe – tai vienintelė hantaviruso atmaina, kurios perdavimas nuo žmogaus žmogui yra patvirtintas.
Vis dėlto toks plitimas nėra lengvas, todėl hantaviruso nereikėtų tapatinti su gripu ar COVID-19.
Pirmieji simptomai gali priminti įprastą gripą
Viena didžiausių šios infekcijos problemų yra ta, kad pradiniai simptomai ne visada leidžia įtarti rimtą ligą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, priklausomai nuo viruso rūšies, simptomai paprastai pasireiškia praėjus vienai–aštuonioms savaitėms po užsikrėtimo.
Pradinėje ligos stadijoje gali pasireikšti:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis.
- Galvos bei raumenų skausmas.
- Stiprus nuovargis ir bendras silpnumas.
- Pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas.
Sunkesniais atvejais gali atsirasti kosulys, dusulys, kvėpavimo nepakankamumas ar sutrikti inkstų veikla.
Staiga atsiradęs stiprus dusulys yra pavojingas simptomas, dėl kurio būtina nedelsiant kreiptis skubiosios medicinos pagalbos.
Ypač svarbu gydytojui pasakyti, jeigu pastarosiomis savaitėmis teko kontaktuoti su graužikais, jų išmatomis arba lankytis vietovėse, kuriose nustatyta hantavirusinių infekcijų.
Ar hantavirusas pavojingas Lietuvoje?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Andų hantaviruso keliama rizika Europos gyventojams yra labai maža.
Lietuvos piliečių minėtame kruiziniame laive nebuvo.
Tačiau tai nereiškia, kad hantavirusai mūsų šalyje visiškai neegzistuoja.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, Lietuvoje aptinkami Puumalos ir Dobravos virusai, susiję su graužikais.
Šie virusai gali sukelti infekcijas, pažeidžiančias inkstus, tačiau jų plitimas tarp žmonių nėra patvirtintas.
Todėl Lietuvos gyventojams svarbiausia ne baimintis tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis, o tinkamai apsisaugoti nuo graužikų platinamų infekcijų.
Specialistai įspėja dėl vienos dažnos klaidos
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į įprotį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltas.
Pamačius pelių išmatų garaže, rūsyje ar sodyboje, dažnai norisi jas kuo greičiau iššluoti arba susiurbti dulkių siurbliu.
Tačiau būtent toks valymo būdas gali padidinti užsikrėtimo riziką.
Sausai šluojant ar siurbiant užterštas vietas, smulkios dalelės gali pasklisti ore ir patekti į kvėpavimo takus.
Todėl rekomenduojama pirmiausia gerai išvėdinti patalpas, užterštas vietas sudrėkinti tinkama dezinfekavimo priemone ir tik tada atsargiai nuvalyti, naudojant apsaugines pirštines.
Taip pat svarbu sandariai laikyti maistą, užtaisyti plyšius, per kuriuos graužikai gali patekti į pastatus, ir nuolat rūpintis patalpų švara.
Ar yra vaistų nuo hantaviruso?
Šiuo metu nėra patvirtinto specifinio antivirusinio gydymo, kuris išgydytų hantavirusinę infekciją. Europoje taip pat nėra licencijuotos vakcinos nuo šios infekcijos.
Sergant sunkia ligos forma gali prireikti gydymo ligoninėje, nuolatinio paciento būklės stebėjimo ir intensyviosios terapijos.
Ankstyvas ligos atpažinimas ir laiku suteikta medicinos pagalba gali turėti didelę reikšmę gydymo rezultatams.
Nors 2026 metais užfiksuoti hantaviruso atvejai priminė apie šios infekcijos pavojų, naujausi Europos sveikatos institucijų vertinimai nesuteikia pagrindo kalbėti apie naują pandemiją.
Svarbiausia išvada gyventojams – panikuoti nereikia, tačiau tinkama higiena, atsargumas tvarkant graužikų lankytas patalpas ir laiku atpažinti pavojingi simptomai gali padėti apsaugoti sveikatą.
Šaltiniai
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) – informacija apie 2026 m. hantaviruso protrūkį.
- ECDC – 2026 m. rugsėjo mėnesio rekomendacijos.
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – informacija apie hantavirusą.
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – hantavirusinės infekcijos informacija.
