Jurijus Smoriginas užsipuolė TV studijoje atėjusius žmones: „Jūs – kaip skelbimų lenta tualete“

Jautri tema ir aštrūs pasisakymai

Ketvirtadienio vakaro diskusijų laidoje „Už ar prieš?“ įnirtingai pasisakymus sukėlė pokalbis apie tatuiruotes. Į studiją atvykę kūno meną demonstruojantys svečiai pasakojo apie savo patirtis, o vienas iš svečių – baleto artistas ir choreografas Jurijus Smoriginas – leido sau aštrų vertinimą, kuriuo sukėlė audringą reakciją ne tik studijoje, bet ir socialiniuose tinkluose.

Laidos svečiai – tarp jų dizainerė ir tatuiruočių meistrė Monika Matukaitė, fotografė Klaudija Mackevičiūtė, tatuiruočių meistrė Loreta Bendorytė ir videografas Trevoras Sadauskas – dalijosi asmeninėmis istorijomis. Monika prisipažino pirmąją tatuiruotę pasidariusi pati, būdama studentė, o Trevoras pamena pirmąją tatuiruotę iš devintos klasės laikų. Kai kurie svečiai atskleidė, kad tatuiruotėms išleido reikšmingas sumas – Trevoras mini apie 10 tūkstančių eurų, o Loreta aiškina, kad profesionalus seansas dažnai kainuoja apie 500 eurų ir didesni darbai užtrunka keliuose seansuose.

Klaudija pasidalijo ir tamsesnėmis patirtimis: dėl savo išskirtinio įvaizdžio ji esą buvo išprašyta iš bažnyčios, susilaukė grasinimų, o vienoje situacijoje netgi buvo užpulta su peiliu. Šios istorijos iliustruoja, kad tatuiruočių priėmimas visuomenėje vis dar toli gražu nėra vienareikšmis ir dažnai susijęs su netolerancija bei smurtu.

Tokia svečių įvairovė paskatino ir Smorigino reakciją. Jis be užuolankų atkreipė dėmesį į jų kilmės ir įvaizdžio skirtumus: „Prieš laidą surengiau apklausą, iš kur šitie keturi personažai. Pasirodo, trys iš provincijos. Suprantu, kad į Vilnių visi atvyksta iš kitų miestų. Pastebėjau, kad vilniečiai – tai buvę kaimiečiai, tai jie labai kompleksuoti. Jie iš karto kraupiai nusidažo, plaukus išsidraiko. Niekad mieste gimęs žmogus taip su savimi nedarys,“ – sakė choreografas.

Toliau Smoriginas kritikavo tatuiruočių estetiką ir idėją kaip saviraiškos formą: „Jūs visi susitraukę.

Man nereikia to vakarietiško šlamšto. Aš su jais apie Čiurlionį nepašnekėčiau, nes jūs viską ne į galvą kraunat, o ant kūno. Jūs tiesiog lenta, ant kurios galima piešti, kaip skelbimų lenta tualete,“ – pareiškė jis, sukeldamas stiprias emocijas laidos dalyvių tarpe.

Šis incidentas atveria platesnį diskursą apie kūno laisvę, estetiką ir pagarbą skirtumams. Nors vieni laidos dalyviai pabrėžia tatuiruočių kaip meno ir saviraiškos vertę, kiti primena socialines pasekmes ir asmenines patirtis su netolerancija. Tokios diskusijos svarbios, nes jos verčia svarstyti, kur baigiasi laisvė keisti savo išvaizdą ir prasideda kitų žmonių teisės į pagarbą bei saugumą.

Laida parodė, kad tema apie kūno meną ir visuomenės normas yra jautri, daugiasluoksnė ir reikalauja subtilesnio dialogo. Aštrių vertinimų viešumoje neužtenka – reikia dialogo, kuriame išgirsti tiek asmenines patirtis, tiek platesnius kultūrinius požiūrius.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *