Europos kardiologų draugijos ataskaita atskleidžia, kad Lietuva pagal kai kuriuos širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius išsiskiria nepalankiai net tarp aukštų pajamų šalių. Duomenys rodo trumpesnę gyvenimo trukmę, didesnę lėtinių širdies ligų naštą bei kelis aplinkos ir gyvensenos veiksnius, kurie prisideda prie šios padėties. Analizė kviečia ne tik vertinti gydymo galimybes, bet ir gilintis į prevenciją bei gyvenamosios aplinkos kokybę.
Trumpesnė gyvenimo trukmė tarp aukštų pajamų šalių
Ataskaita parodė, kad daugelis aukštų pajamų šalių 2023 m. viršijo 78 metų gyvenimo trukmę, tačiau Lietuva kartu su keliomis kitomis valstybėmis lieka žemiau šios ribos. „Šį rodiklį svarbu vertinti atsargiai – jis nepaaiškina vienos priežasties, tačiau parodo platesnį sveikatos, prevencijos, gydymo prieinamumo ir visuomenės rizikos veiksnių kontekstą“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius T.Lapinskas. Tai reiškia, kad reikia vertinti ne vien medicinos paslaugų prieinamumą, bet ir socialinius bei elgesio veiksnius, kurie lemia ilgalaikę sveikatą.
Miesto triukšmas ir aplinkos poveikiai
Ataskaita taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: oro taršą, temperatūros svyravimus ir triukšmą. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose didelė dalis miesto gyventojų yra veikiami viršijančio 55 decibelų kelių transporto triukšmo. „Ši dalis svarbi ir viešosios politikos požiūriu: kai kalbama apie širdies sveikatą, nepakanka kalbėti tik apie gydymo įstaigas ir individualius žmogaus pasirinkimus – ji priklauso ir nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena – transporto srautų, miesto planavimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, triukšmo ir kitų veiksnių“, – komentuoja profesorius Tomas Lapinskas. Triukšmas, ypač nuolatinis, susijęs su padidėjusiu stresu, miego sutrikimais ir kraujospūdžio svyravimais, kurie didina širdies ligų riziką.
Mityba, alkoholio vartojimas ir politika
Mitybos veiksniai ataskaitoje išskiriami kaip svarbūs prevencijai. Lietuva pasižymi mažesne vaisių tiekimo apimtimi per metus, o alkoholio suvartojimas, ypač tarp vyrų, yra aukštas.
Be to, ataskaita pabrėžia ir teigiamus sprendimus: „Kalbant apie širdies sveikatą, mityba ir alkoholio vartojimas nėra antraeiliai dalykai. Ataskaita rodo, kad Lietuvoje turime ir teigiamų politikos žingsnių, pavyzdžiui, aukštai įvertintą druskos mažinimo politiką, tačiau tai nereiškia, kad druskos vartojimo problema Lietuvoje išspręsta“, – sako profesorius.
Ligos našta ir gydymo pajėgumai
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje lemia aukštesnį naujų atvejų skaičių nei analizėje nurodyta vidurkis. Tai ne tik gydymo įstaigų išbandymas, bet ir ilgalaikė socialinė bei ekonominė našta. „Tokia statistika reiškia ne tik didesnį krūvį gydymo įstaigoms. Širdies ir kraujagyslių ligos apkrauna ne tik patį pacientą, bet ir jo artimuosius, sveikatos sistemą, socialinę apsaugą bei darbo rinką. Tai ilgalaikės ligos, kurios dažnai reiškia nuolatinį gydymą, reabilitaciją, pakartotinių įvykių prevenciją ir kasdienį gyvenimą keičiantį sveikatos stebėjimą“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Tomas Lapinskas. Tuo pačiu metu Lietuva demonstruoja stiprius diagnostikos ir intervencinio gydymo rodiklius, kas rodo galimybes spręsti ūmius atvejus.
Prevencija prasideda anksčiau
Ataskaita aiškiai primena: prevencija turi būti plataus masto — nuo miesto planavimo ir maisto prieinamumo iki ankstyvos diagnostikos, kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolės. „Tokio pobūdžio ataskaitos svarbios ne dėl pavienių rodiklių, o dėl galimybės Lietuvos situaciją matyti platesniame Europos kontekste. Ji primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija turi prasidėti dar iki žmogui patenkant į gydymo įstaigą – nuo aplinkos, kurioje gyvename, nuo mitybos, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolės, nuo ankstyvos diagnostikos ir ilgalaikės sveikatos politikos“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.