Antibiotikų eros pabaiga tampa vis realesnė grėsmė, kurią specialistai jau vadina viena didžiausių medicinos iššūkių XXI amžiuje. Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo infekcijų, kurioms gydyti antibiotikai nebeveikia. Prognozuojama, jog jei nebus imamasi rimtų priemonių, po 25 metų šis skaičius gali išaugti iki net 39 milijonų mirčių per metus.
Antibiotikai nuo jų išradimo pradžios buvo pagrindinė priemonė kovoti su bakterinėmis ligomis. Tačiau jų veiksmingumas sparčiai mažėja dėl bakterijų gebėjimo prisitaikyti ir atsirasti atsparumui vaistams. Naujų antibiotikų kūrimo tempai labai lėti – per pastaruosius penkiolika metų naujų ar modifikuotų preparatų atsirado itin nedaug, o naujo vaisto sukūrimas gali užtrukti iki penkiolikos metų. Šiuo metu klinikiniuose tyrimuose yra vos keli dešimtys antibiotikų, palyginti su šimtais naujų onkologinių vaistų.
Antibiotikai – galingas, bet daug dėmesio reikalaujantis gydymo įrankis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė doc. dr. Ingrida Lisauskienė pabrėžia, kad antibiotikai yra nepakeičiami gydant bakterines infekcijas, tačiau jų naudojimas turi būti atsakingas ir tiksliai pagrįstas. „Infekcijos gydymas susideda iš chirurginės intervencijos, imuninės sistemos veikimo, tinkamos priežiūros ir antibiotikų. Tačiau šiandien turime kalbėti apie pavojų, kad bakterijos ima nebeatpažinti ir ignoruoti mūsų ginklo – antibiotikų“, – sako specialistė.
Vienas didžiausių iššūkių yra plačiai paplitęs žmonių klaidingas įsitikinimas, kad antibiotikai tinka visų ligų gydymui. Neretai pacientai siekia šių vaistų net virusinėms infekcijoms gydyti ar kaip savisaugos priemonę. Toks požiūris ne tik kenkia organizmo natūraliai mikroflorai ir gali sukelti įvairius šalutinius poveikius nuo žarnyno sutrikimų iki inkstų funkcijos pažeidimų, bet ir skatina bakterijas įgyti atsparumą.
Antibiotikų atsparumo mastas ir jo pasekmės
Dar 10 metų atgal atsparių bakterijų infekcijos gydymo įstaigose buvo gana retos, tačiau šiandien jos kasdienybė intensyvios terapijos skyriuose.
Įprasti antibiotikai dažnai tampa neefektyvūs, todėl gydytojams tenka naudoti vadinamuosius „rezervinius“ antibiotikus, kurie skiriami tik labai atsparioms infekcijoms ir kurių naudojimas yra labai griežtai kontroliuojamas.
Daktaro vadovaujama komanda taip pat pabrėžia tris bakterijų atsparumo lygius: MDR (atsparumas keliems antibiotikams), XDR (atsparumas beveik visiems, išskyrus kelis), ir PDR (atsparumas visiems žinomiems antibiotikams), kurio atveju gydymo galimybės tampa itin ribotos, todėl infekcijos tampa labai pavojingos gyvybei.
Kasdienė gydytojų ir pacientų atsakomybė
Gydytoja Lisauskienė pažymi, kad antibiotikų vartojimas turi būti pagrįstas medicinine būtinybe. Atsakomybė tenka ne tik pacientams, kurie neretai dėl baimių ar neteisingos informacijos prašo antibiotikų, bet ir gydytojams, kuriems tenka priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Pandemijos metu antibiotikų naudojimas išaugo nepaisant virusinės kilmės ligos, nors jiems reikalingumas buvo minimalus.
Medicinos pažanga reikalauja nuolat atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias gydymo rekomendacijas, kad neskatintume bakterijų atsparumo plitimo. Tai svarbu ne tik individualaus paciento sveikatai, bet ir visuomenės sveikatai užtikrinti.
Visuomenės vaidmuo ir ateities perspektyvos
Visuomenės atsakomybė kovojant su antibiotikų atsparumu pirmiausia reiškia neatsikloti antibiotikų nereikalingai ir tik pasitikėti gydytojų rekomendacijomis. Be to, higiena ir infekcijų prevencija taip pat yra esminės priemonės stabdant bakterijų plitimą. Lietuvoje vykdomos specialios antibiotikų valdymo strategijos, kurios padeda gydytojams efektyviau valdyti antibakterinių vaistų skyrimą ir mažinti perteklinį jų vartojimą.
Šie žingsniai yra būtini siekiant išsaugoti likusius veiksmingus antibiotikus ir užkirsti kelią pandemijoms, kurias sukeltų atsparios bakterijos. Tik bendromis gydytojų, mokslininkų ir visuomenės pastangomis galima išvengti ateities, kai paprastos infekcijos vėl taps mirtinomis, o antibiotikų palikimas gyvybingi bus nebepasiekiamas praeities reliktas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.