Vitamino D funkcijos organizme yra daugialypės: jis stiprina kaulus, palaiko imuninę sistemą ir reguliuoja uždegimo procesus. Žmogaus organizmas gamina vitamino D kiekį reaguodamas į saulės spindulius, tačiau dalis jo gaunama su maistu. Daugelis žmonių vis dėlto susiduria su neoptimaliais vitamino D kiekiais, todėl svarbu suprasti, kaip mityba ir gyvenimo būdas veikia jo pasisavinimą.
Vitamino D pasisavinimo pagrindai
Vitamino D yra riebaluose tirpi vitaminų grupės narys, todėl jo pasisavinimui reikalingos riebalinės struktūros. Plonojoje žarnoje vitaminas D susiformuoja į miceles – mažas riebalų pagrindu veikiančias struktūras, kurios padeda vitaminui pereiti per žarnos sienelę. Vėliau vitaminas įtraukiamas į didesnius riebalų pagrindu susidarančius darinukus — chilomikronus, kurie per limfatinę sistemą patenka į kraujotaką ir audinius arba yra saugomi riebaliniame audinyje.
Ar maistas gali pagerinti vitamino D pasisavinimą?
Tiesa, kad riebalai padeda vitamino D įsisavinimui, tačiau tai nereiškia, jog visiškai be riebalų suvartotas vitaminas niekaip nepasisavins. Tam tikra dalis vitamino D gali būti įsisavinta pasyviai, tačiau vartojant vitaminą D kartu su maistu, kuriame yra sveikų riebalų, pasisavinimas paprastai būna efektyvesnis. Todėl dauguma specialistų rekomenduoja papildus vartoti su valgiu arba rinktis formules, kurių sudėtyje yra riebalų arba liposomų technologija, gerinanti įsisavinimą.
Kiti veiksniai, turintys įtakos
Be mitybos, vitamino D kiekį organizme lemia ir kiti veiksniai: amžius, odos pigmentacija, saulės eksponavimas ir tam tikros ligos. Medikamentai, kurie skatina vitamino D skaidymą, bei ligos, sutrikdančios riebalų pasisavinimą (pvz., celiakija, opinis kolitas, cistinė fibrozė), gali sumažinti vitamino D prieinamumą organizmui. Taip pat itin didelis skaidulinių medžiagų suvartojimas gali šiek tiek trukdyti micelių formavimuisi ir taip sumažinti vitamino D biologinį prieinamumą.
Ką valgyti ir ko vengti
Jei norite pagerinti vitamino D įsisavinimą, derinkite papildus arba maistą, kuriame yra vitaminas D, su sveikų riebalų šaltiniais: avokadai, riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus, kiaušiniai, riebios žuvys ir pilno riebumo pieno produktai.
Jei nevartojate maisto kartu su papildais, apsvarstykite specialias liposomines ar riebaluose ištirpintas formulės, skirtas geresniam įsisavinimui. Venkite labai didelio kiekio vienu metu vartojamų kitų riebaluose tirpių vitaminų arba papildų, kurie gali konkuruoti dėl įsisavinimo, ir pasitarkite dėl to su specialistu.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei įtariate vitamino D trūkumą arba turite ligų, galinčių trukdyti jo pasisavinimui, pasitarkite su gydytoju. Kraujo tyrimas parodys 25(OH)D kiekį ir leis nuspręsti dėl papildymo dozės ar receptinio gydymo. Specialistai patars, kaip parinkti papildus, kada juos vartoti ir kokius mitybos pokyčius verta įdiegti, kad būtų užtikrintas stabilus vitamino D palaikymas organizme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.