Bent kartą gyvenime daugeliui yra tekę girdėti patarimą: norint mažiau norėti saldumynų, juos reikia tiesiog atsisakyti. Intuityvu — mažinant vartojimą sumažėja ir potraukis. Tačiau nauji moksliniai duomenys rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetinius polinkius, mitybos visumą ir įpročių formavimą.
Tyrimo eiga
Mokslininkai 180 suaugusių žmonių pusę metų stebėjo trimis skirtingais režimais: viena grupė suvartojo labai mažai saldaus maisto, kita gyveno įprastai, o trečioji grupė valgė ženkliai daugiau saldumynų. Per pusmetį buvo fiksuojami ne tik suvartojamo saldumyno kiekiai, bet ir svorio pokyčiai, suvartojamų kalorijų kiekis, gliukozės rodikliai kraujyje bei kiti sveikatos parametrų rodikliai. Tyrimo rezultatai skelbiami moksliniame žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“.
Rezultatai
Tyrėjai nustatė, kad net ir reikšmingai sumažinus saldaus maisto kiekį potraukis saldumynams daugumos dalyvių beveik nepasikeitė. Taip pat nesustiprėjo potraukis tiems, kurie jų valgė daugiau. Svorio, suvartojamų kalorijų ir pagrindinių rizikos rodiklių (pvz., gliukozės lygio) skirtumai tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingi. Be to, pasibaigus tyrimui dalyviai gana greitai grįžo prie ankstesnių įpročių: tie, kurie ribojo saldumynus, vėl padidino jų vartojimą, o daug vartoję dalyviai natūraliai sumažino kiekį.
Interpretacija ir ribotumai
Tokie rezultatai indikuoja, kad vien tik saldaus skonio vengimas gali būti nepakankamas ilgalaikiams elgsenos pokyčiams. Svarbu atkreipti dėmesį į tyrimo ribotumus: 180 dalyvių imtis ir pusės metų trukmė yra vertingas, bet ne galutinis įrodymas, o dalyvių elgesys gali būti paveiktas savarankiško pranešimo klaidų bei individualių skirtumų. Genetiniai polinkiai, emocinis valgymas, mitybos įpročiai ir socialinė aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant norą saldžiam.
Praktinės išvados: kaip elgtis kasdienėje mityboje
Specialistai rekomenduoja į mitybą žiūrėti plačiau nei į atskirą produkto kategoriją. Vietoje griežto uždraudimo ar „visiško atsisakymo“ efektyviau taikyti porcijų kontrolę, rinktis sotius ir subalansuotus patiekalus, mažinti kaloringų gėrimų vartojimą ir skirti dėmesio reguliariam valgymui. Psichologiniai aspektai — pavyzdžiui, emocinio valgymo atpažinimas ir alternatyvių malonumo šaltinių paieška — taip pat gali padėti sumažinti impulsyvų saldumynų vartojimą.
Galutinė žinia aiški: saldumynų visiškas atsisakymas ne visada yra veiksmingiausias sprendimas, o ilgalaikėms pokyčių strategijoms reikia kompleksiško požiūrio — mitybos kokybės gerinimo, elgsenos pokyčių ir, prireikus, profesionalios pagalbos derinio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.