Dirbtinis intelektas daugeliui tapo pirmuoju šaltiniu, kur ieškoma atsakymų apie sveikatą. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia, kad problema prasideda tuomet, kai pacientas ieško ne aiškumo, o greito nusiraminimo. „Dirbtinis intelektas dažnai pasiūlo labai lengvus, prieinamus ir malonius sprendimus. Bet jis yra labai prastas daktaras – tinginys šundaktaris, kuris irgi turi „diplomą“, šaltinius, bet net nebando gydyti”, – komunikacijos ekspertės Lauros Dabulytės vedamoje tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ sakė V. Morozovas.
Didžiausia DI problema – konteksto nebuvimas
Gydytojo teigimu, DI atsakymai dažnai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos pateikia vartotojas. Medicinoje vieno simptomo ar trumpa formuluotė nepakanka tinkamai diagnozei. „Jei tu užklausi labai paviršutiniško klausimo, tarkim, ar tai gali būti rėmuo, jis sakys – taip, tai gali būti rėmuo. O normalus gydytojas pradėtų gilintis – klaustų, kas dar vyksta, kaip žmogus jaučiasi, ar buvo reakcija į vaistus. Ir tada gali paaiškėti, kad problema visai ne ta”, – kalbėjo V. Morozovas.
Tai reiškia, kad skaitmeninės priemonės gali pateikti tik ribotą, supaprastintą vaizdą. DI greitai suformuluos galimus paaiškinimus, bet neįvertins paciento istorijos, vaistų sąveikų ar retų simptomų variacijų. Todėl klaidingas saugumo jausmas gali vesti prie delsimo kreiptis į profesionalą arba netinkamo gydymo pasirinkimo.
Vien žinojimo apie savo sveikatos būklę neužtenka
Morozovas atkreipia dėmesį ir į pernelyg plačią analizų atlikimo praktiką. „Visi kuo toliau, tuo labiau darosi tyrimus, eina į laboratorijas, kur yra programos, patikros. Pasidaro tyrimus, kurie dažnai nieko nerodo, bet jaučiasi, kad savimi pasirūpino. Net kai kalbame apie cholesterolį, žmonės ateina kas mėnesį pasižiūrėti, ar jis sumažėjo, bet paklausus, ar kažką keičia savo gyvensenoje, dažnai paaiškėja, kad ne”, – kalbėjo V. Morozovas.
Todėl svarbu ne tik žinoti rodiklius, bet ir suprasti, ką reiškia pokyčiai ir kokių ilgalaikių gyvenimo būdo sprendimų reikia.
Prevencija ir ilgaamžiškumas siejami ne su tyrimų gausa, o su miego kokybe, fiziniu aktyvumu ir raumenų masės palaikymu. DI ar programėlės gali padėti stebėti rodiklius, tačiau jos negali pakeisti gydytojo patirties vertinant subjektyvią savijautą: „Ateina žmogus ir rodo, kad laikrodis rodo, jog miegas buvo geras, bet jis pavargęs. O jo žmona sako, kad jis visą naktį prabudinėjo. Aš labiau pasitikėčiau žmona ir savo savijauta”, – šyptelėjo gydytojas.
Gydytojo vaidmuo ir pasitikėjimas
V. Morozovas pabrėžia, kad šiandien geras gydytojas turi ne tik paskirti vaistus, bet ir mokėti paaiškinti, įtikinti bei suprasti paciento kontekstą: „Anksčiau tai buvo paternalistinis konsultavimas. Ko klausi, tą gausi – tas vaistas, tas tyrimas. Dabar reikia žmogui paaiškinti, įtikinti, suprasti, kaip kas veikia”. Pasitikėjimas tampa gydymo kertiniu elementu: be jo rekomendacijos dažnai lieka negirdimos. „Turiu vieną patarimą – pokalbį su gydytoju, kuriuo pasitikiu”, – rekomendavo gydytojas.
Praktinis patarimas pacientams: naudokite DI kaip pradinį informacijos šaltinį, formuluokite aiškias užklausas ir visada aptarkite gautą informaciją su gydytoju. DI gali padėti atrinkti šaltinius, bet jis negali pakeisti nuodugnios klinikinės konsultacijos ir tarpusavio pasitikėjimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.