Sąmokslo teorijos ir sekto panašios struktūros vykdo sudėtingą poveikį visuomenei: jos formuoja įsitikinimus, kuria alternatyvias realybes ir kartais veda prie realių politinių veiksmų. Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėję naratyvai apie „Landsbergių klaną“ ir kitas konspiracines teorijas kelia nerimą — ne tik dėl to, kad pačios idėjos gali būti klaidinančios, bet ir dėl jų potencialo mobilizuoti žmones ar kurstyti neapykantą.
Kas yra „sekta“ ir ką reiškia sąmokslo teorija?
Šį terminų aiškinimą geriau pradėti nuo ekspertų pastebėjimų:
**A. Buiko:** Man atrodo, dar geriau pirmiau apibrėžti tą žodį „sekta“. „Sekta“ yra labai nevartotinas terminas, nes visos religijos tiki dalykais, kurie iš šono pasižiūrėjus atrodo labai keisti ir sunkiai suprantami. Tiesiog kai kurios yra populiaresnės, ir todėl jų keisti dalykai yra suvokiami, kad viskas ten yra tvarkoje, o kiti įsitikinimai mums atrodo keistesni, ir todėl juos nurašome, čia vienas iš variantųDabar sąmokslo teorijos yra tam tikri istoriniai ir politiniai pasaulio įvykių aiškinimai, kurie remiasi bandymu paaiškinti, kad dėl vieno ar kitokio, kokio nors svarbaus įvykio, yra atsakinga asmenų slapta kartu veikusi grupė, siekianti kažkokių jiems, būtent jiems, o ne mums, naudingų tikslų. Čia yra sąmokslo teorijos problema, kad kartais sąmokslo teorijos būna teisios.
Eksperto pastaba padeda suprasti, kodėl terminas „sekta“ gali būti klaidinantis ir kodėl svarbu aiškinti skirtumus: religija, alternatyvios bendruomenės, ir politinės konspiracijos turi skirtingus mechanizmus bei rizikas. Sąmokslo teorija nebūtinai reiškia organizuotą sektą, tačiau kai ji sustiprinama ribotose informacijos terpėse arba autoritetingų grupių, gali veikti kaip sektantiškas naratyvas.
Pavojai: nuo internetinių mitų iki smurto
Sąmokslo teorijos dažnai pradedamos kaip hipotezės ar interpretacijos, bet technologijų ir socialinių tinklų eroje jos gali greitai eskaluotis.
Pavyzdžiai iš užsienio, tokie kaip „Pizzagate“ ar „QAnon“, parodė, kad net visiškai neteisingos prielaidos gali sukelti grėsmes žmonių saugumui — nuo grasinimų iki tikro smurto. Kitas dažnas variantas yra NSO mitai: nors jie atrodo „nekalti“ ir linkę būti laikomi be rimtos žalos, tokie naratyvai gali persidengti su kitomis, pavojingesnėmis idėjomis ir stiprinti visuomeninį nepasitikėjimą institucijomis.
Praktinis pavojus kyla, kai sąmokslo teorijos susijusios su politiniais įvykiais: jos gali mobilizuoti žmones imtis veiksmų, kurti priešpriešą, skleisti neteisingus kaltinimus ir destabilizuoti viešąją erdvę.
Ką rodo tyrimai apie Lietuvos visuomenę?
Ekspertų vertinimai ir tyrimai atskleidžia konkretų kontekstą mūsų šalyje:
**A. Lašas:** Tas lietuvių patiklumas turbūt yra truputį aukštesnis. Bent jau mes, kai darėme tą tyrimą, jis pasirodė truputį aukštesnis nei Vakarų Europoje, bet tuo pačiu jis maždaug atitiko Rytų Europos lygmenį – mes čia kalbame apie sąmokslo teorijas truputėlį plačiau nei kolega dabar minėjo.Mes neklausiame apie picerijas ar apie dar kažkokias tokias labiau egzotines sąmokslo teorijas. Mes kalbėjome labiau apie standartines. Aišku, gal dėl to, kad, pavyzdžiui, aš kaip politologas domiuosi daugiau politiniais reiškiniais.Tai, tarkime, jeigu klausi žmonių, duodi jiems tokį teiginį, kad Lietuvą nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar valdo, tarkime, Landsbergių klanas, tai beveik pusė žmonių šitam teiginiui pritaria.
Tyrimo duomenys rodo, kad politiniai naratyvai ir klaidingos prielaidos gali įsitvirtinti greičiau, jei trūksta patikimos informacijos arba kai visuomenėje yra aukštas nepasitikėjimas elitu. Tokiu atveju svarbu stiprinti medijų raštingumą, viešąsias diskusijas ir institucijų skaidrumą.
Prevencija reiškia skaidresnį informacijos sklaidą, aktyvų visuomenės švietimą ir greitą reagavimą į melagingus pasakojimus. Tik integri informacinė aplinka ir kritinis mąstymas padės sumažinti sąmokslo teorijų daromą žalą.
