Maisto papildai dažnai pristatomi kaip greitas sprendimas nuovargiui, imuniteto stiprinimui ar hormonų pusiausvyros gerinimui. Tačiau vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė įspėja, kad tokia savarankiška taktika gali būti klaidinga ir net žalinga. Papildų vartojimas „į priekį“, be aiškaus poreikio ir specialisto patikros, neretai ne tik nepagerina savijautos, bet ją ir pablogina.
Papildai turi būti tikslingi
„Dažnai žmonės mano, kad bet koks vitaminas, mineralas ar vadinamasis supermaistas bus naudingas kiekvienam. Vis dėlto maisto papildai turėtų būti vartojami tikslingai, o geriausia – pasikonsultavus su specialistu. Tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus reikalinga ar saugu kitam“, – sako ji. Ši pastaba primena, kad papildai nėra universali priemonė: jų poreikis priklauso nuo individualios mitybos, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
Nuovargis ne visada reiškia vitaminų trūkumą
Dažniausiai į vaistinę žmonės ateina dėl nuovargio. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį vaistininkė, prieš skubant įsigyti papildus svarbu išsiaiškinti nuovargio priežastį. „Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jis neretai ieško greito sprendimo papildų pavidalu. Tačiau pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kodėl tas nuovargis atsirado. Galbūt žmogus per mažai miega, patiria daug streso, nepakankamai valgo, o gal yra sveikatos sutrikimų, kuriuos reikėtų įvertinti gydytojui. Maisto papildai neturėtų tapti būdu užmaskuoti problemą“, – pabrėžia L. Stočkutė-Plytnikė. Ilgalaikis nuovargis gali būti ir rimtesnių ligų simptomas, todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją.
Sąveikos ir perdozavimo rizika
Dar viena dažna klaida – kelių papildų vartojimas vienu metu be suderinamumo įvertinimo. „Pavyzdžiui, kalcis gali trukdyti geležies pasisavinimui, todėl šių medžiagų nereikėtų vartoti bet kaip ir bet kada. Taip pat svarbu įvertinti, kokius papildus žmogus jau vartoja, nes kartais skirtinguose produktuose kartojasi tos pačios veikliosios medžiagos.
Tuomet kyla rizika gauti per didelį jų kiekį”, – aiškina ji. Per didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali sukelti virškinimo sutrikimus, elektrolitų disbalansą ar rimtesnes komplikacijas.
Natūralu nereiškia saugu
Populiarus įsitikinimas, kad natūralūs preparatai yra visiškai saugūs, taip pat klaidingas. „Dažnai girdžiu nuostatą, kad jei priemonė natūrali, vadinasi, ji visiškai saugi. Tačiau tai nėra tiesa. Daugelis natūralių preparatų turi veikliųjų medžiagų, kurios gali paveikti organizmą, sukelti nepageidaujamų reakcijų ar sąveikauti su vartojamais vaistais”, – teigia vaistininkė. Todėl augaliniai preparatai ir žolelės taip pat reikalauja atsargumo ir konsultacijos su specialistu.
Praktiniai patarimai vartotojams
Vaistininkė siūlo prieš pradedant vartoti papildus pirmiausia įvertinti mitybą, miego kokybę, streso lygį ir vartojamus vaistus. „Būna, kad žmogus sako: man trūksta energijos, girdėjau, kad padeda ženšenis, duokite stipriausią dozę, dar reikėtų kažko kaulams ir vitamino D. Tačiau tokiu atveju pirmiausia reikėtų aiškintis, kodėl žmogus jaučiasi pavargęs. Galbūt tai susiję su miego trūkumu, stresu ar kitomis sveikatos priežastimis”, – akcentuoja ji. „Svarbiausia – nevartoti papildų „į priekį“ ir nekurti sau diagnozių pagal pavienius simptomus. Jeigu savijauta prasta ilgiau, kartojasi nuovargis, nemiga, virškinimo sutrikimai ar kiti simptomai, verta ieškoti priežasties, o ne pridėti dar vieną papildą į kasdienę rutiną”, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.
Trumpai tariant, papildai turėtų būti priemonė spręsti konkrečias, įrodytas trūkumo problemas, o ne lengvas atsakymas į bendrą nuovargį ar nepatogumus. Konsultacija su vaistininku ar gydytoju padės pasirinkti saugiausią ir veiksmingiausią sprendimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.