Parkinsono liga yra viena iš dažniausių neurodegeneracinių ligų, kurios paplitimas sparčiai didėja visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad 2019 metais daugiau nei 8,5 milijono žmonių visame pasaulyje sirgo Parkinsono liga, o nuo 1990 metų šia liga sergančiųjų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Šis tendencingas augimas kelia svarbių sveikatos apsaugos iššūkių ir skatina nuolatinį mokslinių tyrimų intensyvumą.
Parkinsono ligos rizika didėja su amžiumi, o vyrai užsikrečia šia liga apie 50 proc. dažniau nei moterys. Be amžiaus, svarbūs rizikos veiksniai yra genetika, aplinkos tarša ir ankstesnės smegenų traumos. Ligos eiga daugiausia siejasi su smegenų srities, atsakingos už judesių kontrolę, nervinių ląstelių pažeidimu. Šios ląstelės nustoja gaminti svarbų neuromediatorių dopaminą, dėl to atsiranda atpažįstami ligos simptomai: drebulys, raumenų sustingimas, sulėtinti judesiai, sumažėjusi pusiausvyra ir koordinacija, taip pat gali pasireikšti emocinės problemos ir virškinimo sutrikimai.
Žarnyno mikrobiota ir jos ryšys su Parkinsono liga
Naujausi moksliniai tyrimai atkreipia dėmesį į žarnyno mikrobiotos reikšmę Parkinsono ligos mechanizmuose. Anksčiau buvo įrodyta, kad mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali prisidėti prie ligos vystymosi – žarnyno bakterijų sudėtis ir atskiros rūšys keičiasi sergant šia liga. Naujausias tyrimas, atliktas Nagojos universitete Japonijoje, išsamiai analizavo žarnyno bakterijų genus tiek Parkinsono liga sergančių, tiek sveikų žmonių išmatose, ir identifikavo svarbius pokyčius, susijusius su vitaminų biosinteze.
Tyrimo metu nustatyta, kad Parkinsono liga sergančių žmonių žarnyno mikrobiotoje smarkiai sumažėja bakterijų genų, atsakingų už riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) gamybą. Šie vitaminai yra gyvybiškai svarbūs angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai, energijos gamybai, imuninės sistemos stiprinimui ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
Kaip vitamino trūkumas gali paveikti ligos eigą?
Parkinsono ligos pagrindinis požymis yra neurouždegimas.
Mokslininkai teigia, kad vitamino B2 ir B7 trūkumas gali skatinti uždegiminius procesus. Be to, sumažėję šių vitaminų biosintezės genai yra susiję su mažesniu žarnyno gleivių barjeru, kuris veikia kaip apsauga nuo toksinų patekimą į kraują. Silpnas gleivių sluoksnis leidžia lengviau prasiskverbti kenksmingoms medžiagoms, kurios gali papildomai skatinti smegenų uždegimą ir bloginti ligos eigą.
Emorio universiteto Medicinos mokyklos docentas daktaras Timas Sampsonas pažymi, kad tyrime nebuvo tiesiogiai matuojamas vitamino B kiekis organizme, tačiau sukurtos pagrįstos hipotezės apie mikrobiotos genų pokyčių įtaką Parkinsono ligai. Jis pabrėžia, jog nors ryšys tarp žarnyno mikrobų ir Parkinsono ligos uždegimo yra labai tikėtinas, trūksta konkretumo dėl to, ar vitamino trūkumas yra priežastinis veiksnys ar pasekmė.
Ar reikėtų papildyti vitaminų B2 ir B7 atsargas?
Nors atradimas yra svarbus, šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima rekomenduoti vartoti specifinius vitaminų B2 ir B7 papildus kaip Parkinsono ligos gydymą ar profilaktiką. Dažniausiai pacientams skiriamas gydymas, kuris gali sukelti kitų B grupės vitaminų trūkumą, pavyzdžiui, B6, B12 ar folio rūgšties, todėl vartojami multivitaminai pagal gydytojo rekomendacijas. Be to, vitamino papildų vartojimas be medicininės priežiūros gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių.
Vis dėlto, šis tyrimas prisideda prie vis platesnio supratimo apie žarnyno mikrobiotos vaidmenį Parkinsono ligos patogenezėje ir gali tapti pagrindu tolesniems moksliniams tyrimams bei galimiems terapiniams sprendimams ateityje. Nors dabartiniai rezultatai neleidžia keisti klinikinės praktikos, jie sustiprina žinias apie sudėtingą ryšį tarp žarnyno mikrobiotos, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos sveikatos.
Todėl svarbu ir toliau tirti mikrobiotą, jos poveikį neurodegeneracinėms ligoms bei ieškoti būdų, kaip mityba, gyvenimo būdas ar naujos terapijos galėtų pagerinti pacientų būklę ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.