Egzotiški smilkalų kvapai ar romantiška vakaro žvakė gali sukurti jaukumą, tačiau daugelis namuose naudojamų oro gaiviklių slepia rimtas sveikatos rizikas. Sintetiniai kvapai, aerozoliniai purškalai, unitazo muiliukai, kvapiosios žvakės ir kai kurie eteriniai aliejai gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti alergijas, o ilgalaikis poveikis kai kuriais atvejais siejamas su rimtesnėmis ligomis.
Kokios medžiagos kelia pavojų?
„Oro gaiviklius sudaro daugiau nei šimtas cheminių medžiagų, tokių kaip lakūs organiniai junginiai (pvz., terpenai, etanoliai, formaldehidai, benzenai ir pan.), pusiau lakūs organiniai junginiai (pvz. ftalatai ar pan.), kiti toksiniai junginiai. Į žmogaus organizmą šios medžiagos gali patekti per odą, kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą”, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė. Daugumos kvapiklių sudėtyje esantys junginiai yra sintetinės organinės kilmės ir yra labai koncentruoti.
Kaip pasireiškia poveikis?
Priklausomai nuo žmogaus jautrumo, cheminių medžiagų koncentracijos ir poveikio trukmės, naudojami produktai gali sukelti akių, nosies ir gerklės dirginimą, galvos skausmą, pykinimą, kosulį, dusulį, o jautresniems asmenims – astmos priepuolius. Ilgalaikis ir nuolatinis poveikis susijęs su odos sudirgimais, alergijomis, imuninės sistemos sutrikimais ir, kaip įspėja specialistai, tam tikrais atvejais gali prisidėti prie onkologinių rizikų.
Konkrečios rizikos ir pavyzdžiai
Aerozoliniai gaivikliai greitai garuoja ir smulkios dalelės nusėda ant paviršių, patenka į kvėpavimo takus. Degant smilkalams ar kvapioms žvakėms, susidaro suodžiai ir kiti toksiški išmetimai, kuriuos vieni mokslininkai net prilygina pasyviam rūkymui. Unitazo muiliukai dažnai turi formaldehido, ftalatų, sintetinių kvapiųjų ir dažančių medžiagų, kurios gali būti toksiškos ir dirginti odą bei kvėpavimo takus.
Kaip saugiai naudoti ir ką rinktis
„Oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą.
Vienas svarbiausių principų – reguliarus, t. y. kelis kartus per dieną atliekamas, patalpų vėdinimas, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.” Patalpų vėdinimas – pirmas ir saugiausias žingsnis, norint pašalinti nemalonius kvapus. Rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai, sukelti skersvėjį. Taip pat verta rinktis natūralius sprendimus: dažnai valyti namus, naudoti neutralizuojančias priemones (actas, soda), džiovintas žoleles ar kokybiškus natūralius eterinius aliejus užtikrintai praskiedus ir nenaudoti jų nuolat už uždarų durų.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Saugokite vaikus ir sergančiuosius: ribokite ar visiškai atsisakykite aerozolinių purškalų ir unitazo muiliukų. Skaitykite etiketes, venkite produktų su nežinomomis cheminių medžiagų pavadinimais ir ftalatais. Laikykite kvapiklius sandariai, nepalikite jų arti šilumos šaltinių. Jei pajuntate stiprų galvos skausmą, kvėpavimo sutrikimus ar alergines reakcijas, nutraukite naudojimą ir, jei reikia, kreipkitės į medikus.
Namų jaukumą galima pasiekti ir saugiai: švarus oras, tinkama higiena ir atsargus produktų pasirinkimas – geriausia investicija į jūsų ir artimųjų sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.