Televizijos vedėjos Editos Mildažytės komentarai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius – maisto išvežiotojus ir pavežėjus – sukėlė plačią viešą diskusiją. Viešojoje erdvėje pasipylė nuomonės už ir prieš: vieni palaikė atviresnį toną, kiti kritikavo kalbos formuluotes už žmogaus orumo pažeidimą. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė atsakė griežtai ir viešai, ragindama permąstyti tokius palyginimus.
J. Juškaitės reakcijoje socialiniuose tinkluose skambėjo aiški pastaba apie žodžių galią ir pavojų žmones dehumanizuojančioms frazėms. Ji rašė:
„Skaitau ir galvoju – kur mes einame ir kur nueisime, kai žmones vadiname nebe žmonėmis, o invazinėmis rūšimis? Tiek skaitant plačiai soc. tinkluose nuaidėjusį E. Mildažytės pasisakymą, tiek sekant diskusiją viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad Lietuvą ištiko kažkas tokio – mūsų kraštą užplūdo ateiviai iš kitur, kad tam nėra jokių priežasčių tik jų noras Lietuvą islamizuoti, atimti iš mūsų Marijos žemės titulą, perimtų mūsų darbus ir ekonomiką.Kad jų atvykimas į Lietuvą neturi nieko bendro su mūsų pačių interesais, o mes nekontroliuojame proceso, esame tik aukos, paprasti žmonės, kurie bando priešintis mums primestai migracijai.Bet mieli žmonės, absoliučios daugumos į Lietuvą atvykusių migrantų nesaugo jokios tarptautinės konvencijos, jų buvimas Lietuvoje – yra tik mūsų valstybės sprendimas. T.y. išskyrus tarptautinę apsaugą turinčius pabėgėlius, iš esmės visus kitus migrantus Lietuva galėtų išsiųsti namo, jei ne rytoj, tai per metus – kitus.Pasibaigė leidimas dirbti – važiuoji namo.Pasibaigė studijų viza – važiuoji namo.Jokia Europos Sąjunga velnių mums neišrašys, jokių tarptautinių pabadymų pirštais nebus. Jokie žmogaus teisių gynėjai nieko nepasakys, jei valstybės nuspręs neįsileisti ekonominių migrantų.
Kas mus stabdo?Gal tai, kad, E. Mildžytės žodžius pavartojant, „invazinės rūšis“ per metus sumoka daugiau kaip 350 milijonų eurų gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau kaip 600 milijonų eurų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų? Tai beveik milijardas mokesčių.Gal tai, kad užsienio studentai padeda mūsų universitetams uždirbti pajams ir taip mokėti geresnius atlyginimus dėstytojams bei investuoti į studijų kokybę?Gal tai, kad Lietuvoje demografinėje situacija yra viena prasčiausių Europoje? Kai kurie demografai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius ne lietuviai sudarys iki penktadalio – ketvirtadalio gyventojų. Ne todėl, kad lietuviams būtų gaila tuščių sodybų ar miestų ir dėl to, iš geros valios mes įsileistume migrantus, bet todėl nebus kam mus senus prižiūrėti ir kam mokesčius valstybei mokėti.Gal tai, kad Europa (beje, ir JAV) traukiasi. Jau kurį laiką teigiamą gyventojų prieaugį Europoje pavyksta išlaikyti tik migracijos dėka. Kitaip mūsų žemyne kasmet sumažėtų apie 1,3 mln. gyventojų.Tai tikrai – išmeskime tuos migrantus lauk, niekas važiuodami telefonų nebescrollins, nekils avarinių situacija, nebereikės žiūrėti į barzdotus vyrus prie Prius vaizdo ir gyvenimas bus toks, koks buvęs“, – feisbuke mintimis dalijosi J. Juškaitė.
Ši citata atkreipia dėmesį į kelis svarbius aspektus: kalbos poveikį visuomenės santykiams, ekonominius migrantų indėlius ir demografinius iššūkius. Viešojoje diskusijoje dažnai susipina emocijos ir faktai, todėl reikalingas nuoseklus paaiškinimas apie teisinius skirtumus tarp pabėgėlių, studentų ir ekonominių migrantų bei apie tai, kokiomis priemonėmis valstybė tvarko leidimų suteikimą ir užtikrina teisės aktų įgyvendinimą.
Akivaizdu, kad viešų asmenų pareiškimai turi didelį atgarsį ir formuoja nuostatas. Todėl žiniasklaida ir viešieji veikėjai privalo skatinti atsakingą diskusiją, grindžiamą skaičiais ir teise, o ne stereotipais. Tik tokiu būdu galime spręsti demografines ir darbo rinkos problemas be žmonių stigmatizavimo.
