Liežuvis yra svarbi mūsų organizmo dalis, atliekanti ne tik skonio, bet ir virškinimo funkcijas. Pastebėjus, kad liežuvis pasidaro baltas, dažnas išgąsdinamas ir pradeda nerimauti. Tačiau nors baltas liežuvis neatrodo estetiškai, dažniausiai ši būklė yra laikina ir nekenksminga. Vis dėlto yra situacijų, kai baltas liežuvis gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus ir reikalauti gydytojo konsultacijos.
Kas yra baltas liežuvis?
Baltas liežuvis – tai būklė, kai liežuvio paviršiuje susiformuoja balta, stora apnaša. Šios apnašos gali dengti visą liežuvį, tik užpakalinę jo dalį arba būti pavienės baltos dėmės. Dažniausiai baltas liežuvis atsiranda dėl pačių liežuvio iškilimų – vadinamųjų grybinių spenelių – užsikimšimo maisto likučiais, bakterijomis ir negyvomis ląstelėmis. Tai sukelia storą balto atspalvio sluoksnį, kuris gali suteikti liežuviui neestetišką išvaizdą ir būti susijęs su nemaloniu burnos kvapu.
Dažniausios balto liežuvio priežastys
Baltas liežuvis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai susijusios su burnos higienos trūkumais ar kitais gyvenimo būdo veiksniais. Viena pagrindinių priežasčių – netinkama burnos priežiūra, kai nevalomas liežuvis arba nepakankamai kruopščiai valomi dantys. Taip pat rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas lemia bakterijų bei apnašų kaupimąsi, kurios sukelia baltą liežuvį. Be to, patirtas fizinis liežuvio pažeidimas aštriais daiktais, ilgalaikis vaistų vartojimas, ypač antibiotikų, gali išprovokuoti burnos mikrofloros pakitimus ir susidaryti apnašas.
Nemažai žalos padaro nesubalansuota mityba, kai trūksta vaisių, daržovių ir valgoma daug perdirbto ar minkšto maisto. Kvėpavimas per burną bei burnos džiūvimas, susijęs su tam tikrų vaistų vartojimu ar sveikatos sutrikimais, taip pat skatina baltų apnašų susidarymą.
Netaisyklingas sąkandis prie burnos higienos ir visiško liežuvio valymo trūkumo gali prisidėti prie bakterijų kaupimosi liežuvyje.
Baltas liežuvis kaip kai kurių ligų simptomas
Negalima ignoruoti baltos liežuvio spalvos, jei ji išlieka ilgiau nei kelias savaites ar kartu pasireiškia nemalonūs simptomai, tokie kaip skausmas, deginimas ar diskomfortas. Baltas liežuvis gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų ar ligų simptomas. Pavyzdžiui, gastroezofaginis refliuksas, kai skrandžio rūgštis patenka į burnos ertmę, dirgina gleivinę ir sukelia bakterijų dauginimąsi. Taip pat skrandžio opos, žarnyno disbiozė, lėtinis vidurių užkietėjimas, kepenų funkcijos sutrikimai bei tulžies pūslės ligos gali būti susiję su baltu liežuviu.
Infekcinės ligos, tokios kaip Helicobacter pylori bakterijos sukeltas gastritas, burnos pienligė (Candida grybelis), sifilis ar net burnos vėžys, taip pat gali pasireikšti balta liežuvio plėvele. Geografinis liežuvis, pasireiškiantis paraudusiais plotais su baltais kraštais, dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems egzema ar cukriniu diabetu, o plokščioji burnos ertmės kerpligė siejama su imuninės sistemos anomalijomis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei baltas liežuvis atsirado dėl paprastų priežasčių, tokių kaip prasta burnos higiena ar gyvenimo būdo veiksniai, pirmiausia verta pakoreguoti savo kasdienę rutiną ir stebėti, ar apnašos pradeda mažėti. Tačiau jei apnašos ilgai neišnyksta, atsiranda kvapo, skausmo, virškinimo sutrikimų ar kitų papildomų simptomų, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesni procesai, kuriems reikia specifinio gydymo.
Kaip išvalyti baltas apnašas nuo liežuvio?
Efektyviausias būdas kovoti su baltu liežuviu yra tinkama burnos higiena ir sveikas gyvenimo būdas. Rekomenduojama kasdien gerti bent du litrus vandens, valyti dantis bent du kartus per dieną minkštu šepetėliu, naudoti tarpdančių siūlą ir ne tik valyti dantis, bet ir liežuvį specialiu liežuvio grandikliu. Tik dantų šepetėlis dažnai nesugeba pašalinti apnašų nuo liežuvio įdubimų.
Sveika mityba – daugybė vaisių, daržovių, mažiau minkšto ir perdirbto maisto – taip pat pagerina burnos ir viso organizmo būklę. Reguliarūs apsilankymai pas odontologą ir burnos higienistą ne rečiau kaip kas pusmetį padeda išvengti burnos ligų. Buhavioti žalingus įpročius – rūkyti ir vartoti alkoholį kuo mažiau ar jų visiškai atsisakyti. Be to, verta vengti aštraus, sūraus, rūgštaus ar labai karšto maisto, kuris gali dirginti burnos gleivinę.
Jei baltą liežuvio apnašą sukėlė infekcija, gali būti paskirti vaistai nuo grybelio ar antibiotikai. Gydytojas gali skirti ir steroidinius burnos skalavimo skysčius ar purškalus, jei yra liežuvio uždegimas ar kiti simptomai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.