Bendras kraujo tyrimas yra vienas pirmųjų ir dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, kai žmogus jaučia negalavimus arba atlieka profilaktinę patikrą. Šio tyrimo analizė leidžia įvertinti plazmos bei ląstelinių elementų – eritrocitų, leukocitų ir trombocitų – kiekį bei kokybę. Remiantis šiais rodikliais, gydytojas gali pradėti aiškintis priežastis, nukreipti pacientą tolimesniems tyrimams arba patarti lifestyle pakeitimų ir papildų vartojimo atžvilgiu.
Kada verta atlikti bendrą kraujo tyrimą
Yra dvi pagrindinės situacijos: profilaktinis patikrinimas ir tyrimas, atliekamas dėl jaučiamų simptomų. „Kalbant apie bendrą kraujo tyrimą, yra tam tikri reikalavimai prieš jį atliekant. Paciento gali būti prašoma nevalgyti prieš imant kraują, gali būti leidžiama valgyti, tačiau neriebiai. Tyrimo kokybei gali pakenkti stresas, tam tikri medikamentai, alkoholis, o jei apsilankoma po intensyvios treniruotės, gali būti padidėjęs leukocitų kiekis”, – pasakojo L. Kryžauskaitė. Svarbu žinoti, kad kartais organizmas dar nespėja sureaguoti į ligą, todėl tyrimas gali būti normalus ankstyvoje stadijoje.
Anemija – dažniausias kraujo pokytis
Anemija pasireiškia sumažėjusiu hemoglobinu ir dažnai sukelia blyškumą, silpnumą, nuovargį bei plaukų slinkimą. „Eritrocitai kraujui suteikia raudoną spalvą, o ji atsiranda dėl hemoglobino – baltymo, sujungto su geležimi. Šis kraujo kūnelis neša deguonį ir tai yra jo pagrindinė funkcija, tačiau, jei ji sutrinka, visas organizmas netrunka to pajusti, o širdis pradeda smarkiai plakti. Dažniausias kraujo pakitimas – mažakraujystė arba anemija, kai sumažėja hemoglobino kiekis. Jo norma – 120, tačiau kartais būna pasiekiama kritinė riba, pavyzdžiui, 40”, – kalbėjo L. Kryžauskaitė. Reikšminga nustatyti ne tik anemijos egzistavimą, bet ir jos priežastį: lėtinis kraujavimas virškinimo trakte, gausios menstruacijos ar nėštumas gali būti kaltininkai.
Trombocitai, leukocitai ir rimtesni susirgimai
Trombocitų kiekis lemia kraujavimo riziką: per mažai – padidėjęs kraujavimas, per daug – trombocitozė, kuri gali būti susijusi su kaulų čiulpų pakitimais.
„Iš to, kiek ir kokių kraujo kūnelių yra mūsų organizme, galima spręsti, kokia bėda gali kankinti. Pavyzdžiui, hepatito C, ŽIV virusas mažina leukocitų ir trombocitų skaičių, o hemoglobino dažniausiai trūksta, kai gauname per mažai vitaminų. Pacientai, kurie ateina su mažesniu trombocitų kiekiu, dažniausiai būna ištiriami dėl jau minėtų virusų. Atsižvelgydamas į tai, kokių kraujo kūnelių trūksta, gydytojas suplanuoja kitus tyrimus”, – sakė gydytoja. Taip pat būtina atminti netikros trombocitopenijos galimybę: „Turėdami tokį pacientą, turime pažiūrėti, ar nėra netikrosios trombocitopenijos…”
Mitai ir praktiniai patarimai
Vis dar gyvuoja klaidingos nuostatos apie donorystę ir mitybą pagal kraujo grupes. „Gali būti nebent taip, kad jie labiau linkę į geležies stoką, tačiau geležies per didelė dozė kraujyje yra žymiai pavojingiau. Donorai rečiau serga navikinėmis ligomis, vyrai – kardiovaskuline patologija. Kalbant apie mitus, susijusius su krauju, esu girdėjusi, kad dabar populiaru maitintis pagal savo kraujo grupę. Deja, turiu nuvilti visus, kurie taip daro, nes jokių tyrimų, patvirtinančių šią mitybą, nėra”, – sakė gydytoja. Pagrindinė išvada – reguliariai tikrintis, laikytis gydytojų rekomendacijų ir aiškintis kraujo pokyčių priežastis, o ne remtis mitais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.