Valstybės biudžeto projekte matomas apie 5,7 mlrd. eurų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų kelia klausimų dėl viešųjų finansų tvarumo ir šalies skolos dinamikos. 2027 metams planuojamas valdžios sektoriaus deficitas siekia apie 3,8 proc. BVP, o 2028 metais, pagal prognozes, jis gali priartėti prie 5 proc. Tokiomis aplinkybėmis Prezidentūra biudžetą vertina palankiai ir teigia, kad laikinai didesnis deficitas yra pagrįstas siekiant užtikrinti saugumą ir socialinę stabilumą.
Ką reiškia 5,7 mlrd. eurų spraga?
Skaičiuojant pinigų srautus, 5,7 mlrd. eurų skirtumas reiškia, kad valstybė ateinančiais metais išleis ženkliai daugiau nei surinks. Oficialiame projekte nurodyta, jog 2027 m. pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (įskaitant ES lėšas), o išlaidos – apie 27,9 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto balansas bus deficitinis, o skirtumas turės būti finansuojamas skolinantis arba keičiant išlaidų ir pajamų struktūrą.
Prezidentūros argumentai ir prioritetai
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtina, kad didesnį deficitą lemia neišvengiami prioritetai: krašto apsaugos stiprinimas, gyventojų pajamų didinimas ir ekonomikos palaikymas. Pasak jo, praleisti šių tikslų dėl siekio mažinti deficitą būtų neprotinga. „Tai yra pagrįsta, nes turime realias grėsmes ir turime investuoti į saugumą. Taip pat turime didinti gyventojų pajamas”, – sakė V. Augustinavičius.
Kodėl deficitas gali didėti ir ką tai reiškia skolos atžvilgiu
Vienas iš deficito augimo priežasčių – gynybos pirkimų apskaitos tvarka: dalis išlaidų bus įskaitomos tik faktiško pristatymo metais, todėl finansiniai rodikliai ateityje atrodys blogesni. Tai reiškia, kad 2028 m. deficitas gali priartėti prie 5 proc. BVP, o valstybės skola pagal prognozes 2027 m. gali pasiekti apie 48,2 proc. BVP. Tokia skolos dinamika kelia riziką ilguoju laikotarpiu ir reikalauja aiškių priemonių stabilizuoti finansus.
Kaip grįžti prie 3 proc. ribos?
Prezidentūra ragina 2029 m.
grįžti prie Mastrichto kriterijuose numatytos mažesnės nei 3 proc. ribos ir sako, kad tam reikėtų priemonių, kurių poveikis sudarytų apie 0,9 proc. BVP. Galimos kryptys – geresnis mokesčių surinkimas, šešėlinės ekonomikos mažinimas ir viešojo sektoriaus administracijos optimizavimas. „Tų būdų yra įvairių: geresnis mokesčių surinkimas, tolesnis šešėlio mažinimas. Reikėtų ir labiau sumažinti tam tikras išlaidas biurokratijai, (…) galbūt labiau ją automatizuoti”, – sakė V. Augustinavičius.
Socialiniai aspektai ir kritika
Biudžeto projekte numatyta pensijų indeksacija: vidutinė senatvės pensija planuojama padidinti apie 10,4 proc. iki 825 eurų (su pilnu stažu – 895 eurai). Prezidentūra palankiai vertina šį sprendimą, tačiau opozicija ir kai kurie ekspertai kritikuoja biudžetą už dideles išlaidas ir galimą neatsakingą skolinimąsi. Viešojoje erdvėje keliamas klausimas dėl to, ar planuotos priemonės užtikrins ilgalaikį fiskalinį stabilumą.
Valstybės kontrolės perspėjimas
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipia dėmesį į augančią valstybės skolą ir perspėja dėl rizikos: „Būtent skolos augimas čia yra didžioji grėsmė”. Jos vertinimu, be aiškaus ilgalaikio plano, finansų tvarumo rizika didėja.
Galutinį sprendimą dėl biudžeto priims Seimas, ir iki tol parlamentarai gali siūlyti pakeitimus. Visgi aktualu, kad priemonių rinkinys, leidžiantis suderinti saugumo, socialinius poreikius ir fiskalinį tvarumą, būtų parengtas iki 2029 m.