Daugelis, ryžęsi reikšmingam svorio metimui, įsivaizduoja tik gražesnį kūno kontūrą ir geresnę savijautą. Tačiau realybė gali atnešti netikėtą iššūkį – likusį odos perteklių, kuris ne tik keičia išvaizdą, bet ir kenkia fizinei bei psichologinei gerovei. 33-ejų Veronikos istorija iliustruoja, ką reiškia susidoroti su tokiu pokyčiu: nors ji numetė didžiulį svorį, užklupo nauji kompleksai ir fizinis diskomfortas.
Veronikos patirtis
Veronikos antsvorį skatino padidėjęs cukraus poreikis ir priklausomybė nuo saldumynų. Kaip pati prisimena: “Tai galima vadinti ir psichologiniu alkiu, bet tuomet negalėjau savęs kontroliuoti net girdėdama kolegų pastabas dėl mano augančių apvalumų. Tačiau, kai [svoris] viršijo gerokai daugiau nei šimtą kilogramų, vis dažniau pritrūkdavo oro, jaučiausi mieguista, tada supratau, kad reikia kreiptis į gydytoją. Atlikus tyrimus jų atsakymas pribloškė – širdies vožtuvas yra nesandarus. Gydytoja tiesiog pasakė, kad jei nenumesiu antsvorio, galiu mirti. Tada man buvo tik 31-eri”, – dalinosi savo istorija Veronika.
Po skrandžio mažinimo operacijos per pirmuosius metus jai pavyko atsikratyti apie 90 kg. Dieta ir kasdienė mankšta tapo kasdienybe, tačiau po didelio svorio kritimo liko suglebusios odos perteklius. Kaip pati atviravo: „Didžiavausi savimi, manęs net nesukrėtė suglebusi oda, kuri liko nukritus antsvoriui. Bet laikui bėgant pradėjau galvoti kitaip. Žiūrėdavau į save veidrodyje ir atrodžiau lyg ištirpusi žvakė. Odos perteklius tiesiogine prasme „pakibo“ ant mano kūno. Tai mane vertė kompleksuoti, buvo emociškai sunku, kamavo depresinė nuotaika“, – prisipažįsta apie išgyvenimus Veronika.
Kada oda nebesusitraukia?
Plastinės chirurgijos specialistai paaiškina, kad odos elastingumas yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, genetikos, rūkymo įpročių, dehidratacijos, greito svorio augimo ar kritimo bei hormoninių pokyčių. Andriaus Pajėdos teigimu, odos gebėjimas grįžti į pradinę padėtį turi ribas, todėl po radikalaus svorio sumažėjimo dažnai lieka perteklius, kuris gali sukelti odos dirginimus, uždegimus ar net žaizdelių atsiradimą.
Operacijos ir pasiruošimas
Kai odos perteklius sukelia fizinį ir psichologinį diskomfortą, sprendimas gali būti chirurginis. Dažniausiai koreguojamos zonos: pilvas, krūtinė, šlaunys, žąstai, nugara ir, esant poreikiui, kaklas bei veidas. Konsultacijos metu gydytojas įvertina, kiek odos galima saugiai pašalinti, aptaria galimas rizikas ir atkurimo laikotarpį. Paprastai po 6–8 savaičių leidžiama grįžti prie lengvo fizinio krūvio, tačiau gijimas pritaikomas individualiai.
Ką verta žinoti ir kam kreiptis?
Sprendimas ryžtis odos šalinimui turi būti gerai apgalvotas: svarbu įvertinti sveikatos būklę, lūkesčius ir galimas komplikacijas. Psichologinė parama prieš ir po operacijos taip pat reikšminga – suaugusio žmogaus savijauta priklauso ne tik nuo kūno kontūrų, bet ir nuo pasitikėjimo savimi. Jei odos perteklius trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia skausmą ar higienos problemas, verta kreiptis į plastinės chirurgijos specialistą ir gauti individualią konsultaciją.
Veronikos atvejis rodo, kad sunkus darbas metant svorį dažnai turi ir tolimesnių etapų: fizinio kūno atstatymo, chirurginio koregavimo ir emocinio atsistatymo. Tinkamai pasiruošus ir gavus profesionalią pagalbą, daugeliui pacientų pavyksta atgauti komfortą ir pasitikėjimą savo kūnu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.