Mokslininkų tyrimas kelia susirūpinimą dėl galimos ryšio tarp žalių jūros gėrybių ir žmonių akių ligų. Kinijoje ištirtas infekcinis uždegimas priekinėje akies dalyje — nuolatinė akių hipertenzija arba virusinis priekinis uveitas (POH-VAU) — kai kuriuose pacientuose buvo siejamas su slapto mirtingumo nodavirusu (CMNV), anksčiau laikytu būdingu tik vandens gyvūnams.
Tyrimo pagrindiniai rezultatai
Tyrėjai išanalizavo 70 pacientų, kuriems diagnozuota POH-VAU, ir operacijų metu paimtus akių audinius patikrino elektroniniu mikroskopu. Mėginiuose aptiktos maždaug 25 nanometrų dydžio viruso dalelės, formos ir dydžio atitinkančios CMNV. Kontrolinėje sveikų savanorių grupėje tokių dalelių nebuvo.
Norėdami patvirtinti radinį, mokslininkai panaudojo antikūnus, kurie jungiasi būtent su CMNV, o genetinė analizė parodė 98,96 % sutapimą su anksčiau vandens gyvūnuose nustatytais CMNV variantais. Be to, eksperimentai su ląstelių kultūromis ir laboratorinėmis pelėmis parodė, kad užsikrėtimas gali sukelti simptomus, panašius į žmonėms stebimus — ypač padidėjusį akispūdį.
Rizikos veiksniai ir epidemiologija
Apklausos metu paaiškėjo, kad beveik trys ketvirtadaliai pacientų turėjo kontaktą su žaliais jūros produktais: dirbo su jais be apsauginių pirštinių arba vartojo juos žalius. Tai leidžia manyti, kad tiesioginis kontaktas su užkrėstais jūrų organizmais arba jų vartojimas žaliu pavidalu gali būti potencialus rizikos veiksnys.
„Tai pirmasis tyrimas, parodantis, kad iš vandens gyvūnų kilęs virusas gali būti susijęs su specifine žmonių akių liga. Ir tai gali būti problema ne tik Kinijoje”, – teigiama straipsnyje.
Autoriai pažymi, kad CMNV jau buvo aptiktas 49 jūrinių rūšių įvairiuose pasaulio regionuose, o tai rodo plačiai paplitusį viruso pasiskirstymą ir galimą riziką globaliu mastu.
Praktiniai patarimai ir išvados
Nors tyrimas rodo stiprų susietumą, jo rezultatai nebūtinai patvirtina visišką priežastinį ryšį — reikalingi papildomi epidemiologiniai ir laboratoriniai tyrimai.
Kol kas verta laikytis atsargumo priemonių: dirbant su žaliomis jūros gėrybėmis rekomenduojama dėvėti pirštines ir apsauginius akinius, kruopščiai plauti rankas po kontakto, o žalią žuvį vartoti tik iš patikimų tiekėjų arba ją gerai termiškai apdoroti.
Jei po kontakto su žuvimi ar vartojimo atsiranda akių paraudimas, skausmas, ašarojimas ar regėjimo pakitimai, svarbu kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją. Viešosios sveikatos institucijos turėtų užtikrinti stebėseną ir informavimą apie galimas rizikas, o akvakultūros ir žuvies perdirbimo sektoriui — atnaujinti saugos rekomendacijas.
Galiausiai, nors ne visi atvejai bus susiję su CMNV, tyrimas primena, kad maisto grandinė ir žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl prevencija, higiena ir tyrimai lieka pagrindiniais įrankiais rizikai mažinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.